Nors sekmadienį minima Tarptautinė šeimos diena, tačiau Lietuvoje gerbiamos ir priimamos toli gražu ne visos šeimos. Pasak organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ atstovės Linos Plieniūtės, kai kurių porų visuomenė nelaiko ne tik šeimomis, bet ir žmonėmis. Tai, kad diskriminaciją patiria vienalyčių asmenų šeimos, kalbėjo daugelis gegužės 13-ąją Seime surengtos diskusijos dalyvių. Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas priekaištavo daliai politikų ir prezidentui, jog šie klaidina visuomenę teigdami, kad esą tos pačios lyties asmenims įteisinus partnerystę sužlugs bažnytinės santuokos samprata. Be to, diskusijoje užsiminta ir apie Kremliaus propagandą, nutaikytą į LGBTQ+ bendruomenę. Vladimiro Putino naratyvas apie tariamą tradicinių šeimų gynimą pastaruosius metus vis labiau girdimas Lietuvoje.
 |
| Diskusijos „Lietuvoje gyvenančių šeimų poreikiai ir iššūkiai“ akimirka | Seimo kanceliarijos nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Organizacijos „Stebėk teisės“ advokacijos ekspertė Greta Kin, moderavusi diskusiją „Lietuvoje gyvenančių šeimų poreikiai ir iššūkiai“, klausė jos dalyvių, su kokiais sunkumais susiduria šeimos Lietuvoje. Organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ atstovė Lina Plieniūtė tikino, kad iššūkių patiria tiek LGBTQ+, tiek ir nesusituokusios heteroseksualios šeimos.
„Kalbėsiu apie įvairias šeimas, ne tik LGBTQ+, bet ir heteroseksualias, nes pati turiu heteroseksualią šeimą, esu nesusituokusi, gyvenu su partneriu 3 metus. Mano pirmasis vaikas yra iš kitos santuokos, tai mano šeimos sampratą liečia tai, kad tam tikrose vietose mes laikomi šeima – (suteikiamos) tam tikros socialinės garantijos. Tačiau yra tokių atvejų, kai mano partneris būna su vaikais Lietuvoje, o aš išvykusi į užsienį, ir sakykim, kad kažkas nutinka mano pirmajam sūnui ir jis (partneris) negali nei tam tikros informacijos gauti apie vaiką, nei jo palydėti (pas gydytoją), nebent aš sutvarkau notariškai tai“, – kaip vieną iš pavyzdžių, su kokiomis problemomis susiduria santykių neįteisinę asmenys, pateikė L. Plieniūtė.
 |
| Diskusijos „Lietuvoje gyvenančių šeimų poreikiai ir iššūkiai“ akimirka | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Visų gyvenime įvyksiančių situacijų numatyti neįmanoma, tačiau kai kurioms nutikus išryškėja sunkumai, kylantys išskirtinai toms šeimoms, kurios neįteisinusios ar negali įteisinti savo santykių.
„Jeigu kalbame apie LGBTQ+ bendruomenės žmones, jie apskritai, mano manymu, dalies visuomenės nelaikomi žmonėmis ir šeimomis. Kalbant apie jų emocinį ryšį, įsipareigojimą savo partneriui, tai taip pat nėra traktuojama kaip šeima. Tai tokie požiūrio dalykai liečia šias šeimas. Taip pat visų tų garantijų neturėjimas partneriui tos pačios lyties poroje auginant vaikus – jis neturi teisės pasiimti vaiko iš darželio, lydėti pas gydytojus. Atsitikus kažkam jis neturi teisės jo (partnerio) palaidoti, jeigu pastarojo šeima nesutinka, kad daug metų gyvenęs partneris norėtų jį palaidoti savo nuožiūra. Daug yra tokių dalykų, kuriuos sunku išvardyti, bet jų spektras labai platus“, – tikino L. Plieniūtė.
Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad šeimos samprata grindžiama santykių turiniu, o santykių išraiškos forma Konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Kaip pastebėjo „Stebėk teisės“ advokacijos ekspertė Greta Kin, KT šeimos sampratą aiškina plačiai.
 |
| Diskusijos „Lietuvoje gyvenančių šeimų poreikiai ir iššūkiai“ akimirka | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Buvęs KT pirmininkas D. Žalimas diskusijoje pabrėžė, kad šeimos yra labai įvairios.
„Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, šeima yra laikomi kartu gyvenantys asmenys, jaučiantys tarpusavyje ypatingą dvasinį ir panašų ryšį. Tai, be abejo, gali būti pačios įvairiausios šeimos formos“, – akcentavo D. Žalimas.
Anot jo, visuomenės akyse šeima pagrindžiama tik santuoka. Buvęs KT pirmininkas tikino, kad tai viena pagrindinių klaidų.
Neretai visuomenėje diskutuojant apie šeimas ištraukiama ir vaikų korta. Anti-LGBTQ+ politikai ir judėjimų šalininkai kartoja, kad neva tos pačios lyties asmenų sudarytos šeimos nėra tinkamos ugdyti vaikus.
Diskusijoje dalyvavo ir Partnerystės įstatymo kritikas, Lietuvos Darius Trečiakauskas, kuris pirmiausia pabrėžė, kad tik vyrų ir moterų sudarytos šeimos gali užtikrinti reprodukciją – gimdyti vaikus. Esą vaikai turi teisę turėti mamą ir tėtį, o tos pačios lyties porose to užtikrinti neįmanoma.
„Du vyrai ar dvi moterys – žmogaus nepagimdys. Šeima turi atstovauti vaiko interesus, o vaiko teisė yra turėti tėtį ir mamą“, – teigė D.Trečiakauskas.
D. Žalimas jam turėjo atsaką.
„Šeimos sąvoka nėra tokia primityvi, kaip mums bandoma pateikti, ir ji negali būti sulyginta iki, drįsčiau sakyti, fašistinio ar nacistinio lygio, kad neva šeimos tikslas tėra reprodukcija. Tai yra Putino propagandos naratyvas. Tai buvo ir Hitlerio propagandos naratyvas, kad šeimos tikslas yra tik gimdyti vaikus. <...> Gaila XXI amžiuje girdėti tokias mintis, nes Konstitucija gina visas šeimas tame tarpe ir tas, kurios sudarytos santuokos pagrindu, bet apsisprendžia vaikų neturėti. Jie ką, mažiau saugomi pagal Konstituciją tampa?“ – retoriškai klausė D. Žalimas.
 |
| Diskusijos „Lietuvoje gyvenančių šeimų poreikiai ir iššūkiai“ akimirka | Seimo kanceliarijos nuotr. |
„Nematau jokios grėsmės vaiko interesams, jeigu jis neturėdamas tėvų būtų įvaikintas ir homoseksualios šeimos. Ar geriau, kad jis augtų šeimoje, ar kokiuose nors vaikų namuose? Manau, kad klausimas retorinis kalbant apie XXI amžiaus europietišką Lietuvą, o ne atsilikusią XIX amžiaus valstybę“, – pridūrė D. Žalimas.
Pasak teisės eksperto, šeimos negali būti diskriminuojamos, o vienas iš pagrindinių nediskriminavimo pagrindų yra lytinė orientacija.
„Štai kodėl šeima pagal Konstituciją yra suprantama ir kaip apimant santuoką tarp vyro ir moters pagrindu sudarytą šeimą, ir kitais bendrais gyvenimo pagrindais, įskaitant partnerystę“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, Konstitucija apima ir heteroseksualias, ir homoseksualias šeimas. „Tai Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasakė. Kitaip tai būtų tiesiog diskriminavimas lytinės orientacijos pagrindu“, – tikino buvęs KT pirmininkas.
Jis teigė, kad dabar Lietuvoje susiklosčiusi padėtis, kai yra diskriminuojamos tos pačios lyties asmenų šeimos, negalinčios įteisinti savo santykių, prieštarauja Konstitucijai.
 |
| Diskusijos „Lietuvoje gyvenančių šeimų poreikiai ir iššūkiai“ akimirka | Seimo kanceliarijos nuotr. |
„Konstitucija įpareigoja vienodai ginti ir saugoti visas šeimas, taigi, visi įstatymai turėtų būti atitinkamai orientuoti į tai ir jokios šeimos, jų nariai negali būti diskriminuojami. Todėl įstatymų leidėjas turi ne tik teisę ir diskreciją, bet būtent pareigą įgyvendinti Konstitucijos nuostatas ir priimti atitinkamą partnerystės santykius reguliuojantį įstatymą, kuris numatytų ir partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų“, – paaiškino teisės ekspertas.
Be to, D. Žalimas pabrėžė: „Kartais iš Respublikos prezidento, iš kai kurių kitų politikų girdisi tokia kritika, kad, girdi, jeigu Partnerystės įstatymas bus priimtas būtent tas, kuris įgyvendintų Konstitucijos nuostatas, <...> bus nuvertintas santuokos institutas. Čia, matyt, akivaizdžiai ar klaidinama visuomenė, ar nebesuprantamas skirtumas tarp civilinės santuokos ir bažnytinės santuokos institutų. Kai Bažnyčia gina bažnytinės santuokos institutą, tai yra natūralu ir suprantama, bet aš nematau jokio didelio reikalo ypatingai taip puoselėti ir saugoti civilinės santuokos institutą“.
Anot teisės eksperto, bažnytinės teisės požiūriu civilinė santuoka taip pat neturi ypatingos reikšmės. „Bažnytinės santuokos institutas tikrai nesugrius nuo to jokiu būdu. Tie žmonės, kurie apsisprendžia sudaryti santuoką kaip bažnytinę santuoką, tai čia jokiu būdu įstatymas, įvedantis vienokią ar kitokią partnerystę, negali šio instituto sugriauti. Tai yra kiekvieno asmens apsisprendimo reikalas“, – kalbėjo D. Žalimas.
 |
| Diskusijos „Lietuvoje gyvenančių šeimų poreikiai ir iššūkiai“ akimirka | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Seimo narys Andrius Navickas, antrindamas buvusiam KT pirmininkui, pabrėžė, kad Rusija, pradėjusi karą prieš Ukrainą, save pateikia kaip tradicinių vertybių gynėja, o agresorės propagandistai kaip ginklą pasitelkia ir išpuolius prieš LGBTQ+ asmenis.
„Vienas iš Putino argumentų užpuolant Ukrainą buvo toks, kad ne duok Dieve ten jie pradės rengti visokius paradus ir ne taip supras prigimtinę šeimą“, – tikino politikas.
Pasak A. Navicko, niekas negali primesti kitiems žmonėms to, kas jiems yra šeima.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net