Šiuo metu vyksta bent vienas geras dalykas. Per savo neilgą egzistenciją dar nemačiau, kad būtų šitaip masiškai atkreipiamas dėmesys į prievartavimus – žmonės kalba, dalinasi, baisisi, smerkia, ačiū Dievui, dar niekas nesugalvojo kvestionuoti ar nepagarbiai atsiliepti apie siaubingo rusų kareivių elgesio Ukrainoje aukas.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
Elena Gasiulytė
elenostekstai.lt
Visi ir visos šiomis dienomis suprantame, kad išprievartavimas yra bene kraupiausia, ką galima padaryti kitam žmogui, kad tai niekaip nesusiję nei su seksu, nei su aistra, o tik su galia ir neišmatuotu žiaurumu, kad šitą siaubą išgyvenusias/sius reikia palaikyti kaip tik galime, padėti, paremti, pagarbiai klausytis jų patirčių ir poreikių, garsinti jų balsus kaip tik galime ir užčiaupti savo srėbynes susilaikant nuo bet kokių paabejojimų, smurtautojų pateisinimų ar kitokio plauko aukų kaltinimo. Ir tai yra gerai. Ne, palaukit, ne gerai. Tai yra mažiausia, ką galime padaryti.
 |
| Elena Galiuslytė | Asmeninio archyvo nuotr. |
Prašau. Labai labai prašau. Niekada niekada nenugręžkime šito pagarbaus dėmesio ir paramos nuo nė vienos mergaitės ir moters. Niekur. Niekada. Juk jūs suprantate, kad prievartavimai vyksta kasdien ir visose pasaulio šalyse nepaisant religijos, tautybės, aukos amžiaus, kaip stipriai ji gynėsi. Nepaisant nieko. Moterys yra prievartaujamos štai dabar, kai rašau ir kai jūs skaitote, ir Lietuvoje. Tai nėra rusų problema, tai nėra savaime karo problema – karas tiesiog ant lėkštutės padeda šitą skaudulį. Juk jūs suprantate, kad statistiškai – o skaičiai gali būti klaikūs – kažkas iš besidalinančiųjų apie rusus galimai kažką išprievartavo gyvenime. Bet ai, gal buvo girta, gal sijonas per trumpas, gal žmona, gal tokia jaunutė, kad net nesuprato, kas darosi...
Šiomis dienomis man tenka girdėti nemažai moterų su psichologiniais ir emociniais sunkumais istorijų. Ir žinote, kas ten vis kartojasi? Ne kartais kartojasi, ne atsitiktinai, o nuolat – prievartavo tėvas, dėdė, pusbrolis, prievartavo girtą, prievartavo apsvaigusią, prievartavo partneris, prievartavo bare sutiktas diedas, prievartavo kelis kartus gyvenime, prievartavo kas antrą dieną penkerius metus... Pasisakė mamai, gydytojai, dar kažkam – supyko, kaltino, abejojo, gėdino, barė, užtildė... Dabar tos moterys neišeina iš gydytojų kabinetų ir geria vaistus. Nes jos sutrikusios. Nes jos psichiškai paveiktos. Man plyšta širdis, aš noriu lakstyt gatvėmis, klykti ir rėkti: žmonės, kada jūs suprasit, kad už prievartavimus kalti tik smurtautojai ir patriarchatas, kada jūs nustosit nekęst moterų ir dar labiau traumuoti jau sutraumuotas??! Kada baigsis internetiniai komentarai iš serijos: tegul tik nemeluoja, tokios nieks neprievartautų net už pinigus. Kada?
Visos prievartą patyrusios moterys yra tos mergaitės suplėšytomis vaginomis Ukrainoje. Visos kaip viena. Nei viena nenusipelnė. Nei viena neprisiprašė. Didžiosios daugumos skriaudėjai vaikšto laisvi ir geria baruose alutį su draugais.
Jei ką ir galime padaryti karo aukų Ukrainoje atminimui, tai niekada nepateisinti nė vieno prievartautojo. Net jei jis būtų žymus krepšininkas. Net jei mūsų draugas. Net jei „neatrodo panašus į prievartautoją“. Dar galime niekada nesuabejoti nė viena velniškai stipria moterimi ar mergaite, išdrįsusia pasipasakoti. Nė viena.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net
