Sekmadienį, balandžio 3-ąją, Vengrijoje vyks visuotiniai rinkimai. Apklausos rodo, kad laimėti daugiau šansų turi dabartinis premjeras Viktoras Orbanas. Nacionalistas, kurio vadovaujama Vyriausybė riboja LGBTQ+ asmenų teises, taip pat toliau tikisi bendradarbiauti su Rusija, nors Europos Sąjunga (ES) smerkia Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.
 |
| Viktoras Orbanas | Nuotraukos šaltinis: facebook.com/orbanviktor |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Balandžio 3-ąją kartu su valdžios rinkimais vyks ir referendumas, kuriame rinkėjų bus klausiama, ką jie mano apie homoseksualumo ir LGBTQ+ temos pasiekiamumą mokyklose bei žiniasklaidoje. Vengrijoje praėjusiais metais priėmus vadinamąją „gėjų propagandą“ draudžiantį įstatymą, tapatinantį homoseksualumą su pedofilija, LGBTQ+ teisių aktyvistai ir daugelis ES šalių lyderių pasmerkė V. Orbano anti-LGBTQ+ politiką. Tačiau dar didesnį nerimą kelia Vengrijos sąsajos su Rusija, su kuria V. Orbanas nutraukti ryšių toli gražu neskuba.
Priklausoma nuo Rusijos energetikos
Penktadienį Rytų Europos studijų centro atstovė Elžbieta Kriaučiūnaitė „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo, kad V. Orbanas Vengrijos premjero kėdę jau užima 16 metų, o šias pareigas jis pirmą kartą pradėjo eiti 1998 metais, kai jo partija „Fidesz“ laimėjo daugiausia vietų parlamente. 2010 metais V. Orbanas vėl grįžo į valdžią tapęs premjeru ir sekmadienį sieks ketvirtosios pergalės iš eilės.
Po V. Orbano valdymo sparnu Vengrijoje stebimas akivaizdus korupcijos augimas, o taip pat Vyriausybė ėmė griežtai kontroliuoti didžiąją dalį informacinės erdvės, sakė E. Kriaučiūnaitė. Anot jos, demokratijos ir teisinės valstybės padėtis Vengrijoje per pastaruosius 12 metų itin pablogėjo.
Kaip rašo aljazeera.com, Vengrijos kraštutinių dešiniųjų Vyriausybė nuolat skleidė žinią, jog neva ES nori užtvindyti šalį migrantais, įvesti tariamą „lyčių beprotybę“. Kitaip tariant, „Fidesz“ ėmėsi populistinės politikos.
Nors Vengrija yra tiek ES, tiek NATO narė, tačiau šalis nuolat mėgino demokratijos principų pažeidimų ribas.
Pasak Rytų Europos studijų centro atstovės E. Kriaučiūnaitės, per 12 metų valdymo periodą V. Orbanas susidraugavo su autoritarinėmis Rusijos ir Kinijos vyriausybėmis. „Vengrijos premjero glaudūs santykiai su agresoriumi, vykdančiu karo nusikaltimus Ukrainoje, kelia labai didelį susirūpinimą ir ta draugystė su Rusija <...> pasireiškia įvairiais kampais: Vengrijos priklausomybe nuo rusiškų dujų yra milžiniška, apie 95 proc. importuojamų dujų Vengrija gauna iš Rusijos“, – kalbėjo E. Kriaučiūnaitė.
Kaip rašo naujienų agentūra ELTA, V. Orbanas, nors ir smerkia karą Ukrainoje, pareiškė, kad jo šalis tikisi tęsti savitarpiškai naudingą bendradarbiavimą su Rusija, taip pat ir dujų tiekimo srityje. „Nėra argumentų mūsų energetinio bendradarbiavimo su rusais nutraukimo naudai“, – pabrėžė Vengrijos premjeras.
Kieno pusėje yra Vengrija?
Anot E. Kriaučiūnaitės, pats Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Vengrija turi apsispręsti, kurioje pusėje ji yra – Rusijos ar Ukrainos.
E. Kriaučiūnaitė akcentavo, kad 2018 metais „Fidesz“ elektorato palaikymas Rusijai siekė net 60 proc. Tarp šios dešiniųjų kraštutinių partijos palaikytojų – nemažai ir euroskeptikų, galvojančių, kad Vengrijai reikėtų išstoti iš ES.
Be to, Vengrijos valdžia neblogai sutaria ir su Lenkijos valdančiaisiais, kuriems Briuselis grūmoja pirštu dėl žmogaus teisių pažeidimų, „zonų be LGBT“ paskelbimo, teismų nepriklausomumo principo pamynimo.
Ką rodo apklausos?
Pagrindinis V. Orbano priešininkas sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose – Peteris Marki-Zay.
Anot E. Kriaučiūnaitės, šis kandidatas rinkėjams siunčia žinią, jog Vengrija priklauso vakarų bloko šalims ir ES. „Jis pareiškė Ukrainos prezidentui, kad <...> jie nedelsdami balsuos už sankcijas dėl dujų ir naftos tiekimo ir nedelsiant pradės ginklų tiekimą Ukrainai“, – sakė ji.
 |
| Peteris Marki-Zay | Draskovics Adam/adamdraskovics.hu nuotr. |
Pasak Rytų Europos studijų centro atstovės, P. Marki-Zay yra kur kas palankesnė alternatyva Briuseliui nei V. Orbanas, kuris dėl savo antimigracinės retorikos sulaukia nemažai kritikos iš vakarų šalių lyderių.
Kaip rašo euronews.com, P. Marki-Zay deklaruoja krikščioniškas ir konservatyvias pažiūras, tačiau atskleidė, kad 2010 metais netgi balsavo už „Fidesz“ partiją, bet dabar politikas teigia esantis nusivylęs šios politinės jėgos vykdoma politika.
E. Kriaučiūnaitė teigė, kad šią savaitę paskelbtos apklausos duomenimis, tarp apsisprendusių rinkėjų valdančioji partija sulaukia daugiau paramos – maždaug 50 proc., o tuo tarpu opozicija, vedama P. Marki-Zay, turi 40 proc. rinkėjų palaikymą.
Rinkimų metu į Vengrijos Nacionalinę asamblėją bus išrinkti 199 parlamentarai.
Referendumas dėl LGBTQ+
Be to, sekmadienį prie balsavimo urnų susirinksiantys vengrai galės išreikšti ir savo nuomonę apie įstatymą, kuriuo Vengrijoje ribojamas informacijos apie LGBTQ+ temą prieinamumas nepilnamečiams asmenims.
Vyriausybės rengiamame referendume rinkėjų klausiama:
- Ar pritariate nepilnamečių vaikų seksualinės orientacijos mokymui valstybinėse ugdymo įstaigose be tėvų sutikimo?
- Ar pritariate nepilnamečių vaikų lyties keitimo terapijos propagavimui?
- Ar palaikote neribotą nepilnamečių vaikų buvimą seksualinio pobūdžio žiniasklaidos turinyje, kuris gali turėti įtakos jų vystymuisi?
- Ar pritariate lyties keitimo turinio žiniasklaidoje rodymui nepilnamečiams?
V. Orbano kritikai pabrėžia, kad pernai priimtas „gėjų propagandą“ draudžiantis įstatymas prieštarauja europietiškoms vertybėmis ir Vengrijoje legalizuoja LGBTQ+ asmenų diskriminaciją.
Vengrijos žmogaus teisių aktyvistai ragina rinkėjus sugadinti savo referendumo balsavimo biuletenius, nes jeigu tai padarytų pakankamas rinkėjų skaičius, referendumas būtų laikomas nepavykusiu, praneša reuters.com
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net