Vilniuje įsikūręs salonas „Pink Parlor Alternative Hair Studio“ siūlo LGBTQ+ žmonėms išskirtinę galimybę nemokamai pasigražinti ir kardinaliai pakeisti savo išvaizdą. Praėjusių metų ankstyvą pavasarį studijos duris atvėrusi vilnietė Barbora Agnietė Drazdauskaitė kartu su stiliste Laura Venckutė nuo pat paauglystės sakė jautusios norą išreikšti save neformalia išvaizda, nors toks pasirinkimas kitus ir erzindavo. Grožio profesionalės portalui jarmo.net teigė pastebėjusios, kad daug patyčių vien dėl stiliaus sulaukia ir LGBTQ+ asmenys, tad jos siekia palaikyti šią bendruomenę ir paskatinti ją būti savimi.
 |
| Barbora (kairėje) ir Laura (dešinėje) | „Pink Parlor Alternative Hair Studio“ nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Pink Parlor Alternative Hair Studio“ socialiniuose tinkluose neseniai paskelbė, kad kas mėnesį padovanos galimybę įgyvendinti savo troškimus pakeisti išvaizdą, transformuoti plaukus translyčiams vaikinams, merginoms, „nonbinary“ (nepriskiriantiems savęs jokiai lyčiai) žmonėms. Visa tai grožio specialistės atliks nemokamai.
B. Agnietė Drazdauskaitė ir L. Venckutė pasakojo visuomet jautusios solidarumą su LGBTQ+ bendruomene bei atskleidė, kaip kilo mintis įkurti studiją, kurioje kiekvienas galėtų jaustis laisvas būdamas tiesiog savimi.
– Jūs deklaruojate atviras pažiūras į išvaizdą, jos pokyčius ir dėl to, kaip sakote, sukūrėte erdvę, kurioje kiekvienas klientas gali atvirai pareikšti savo norus, kaip trokšta pasikeisti. Kodėl jums pasirodė svarbu sukurti tokią erdvę ir atidaryti šią studiją?
Barbora: Noras turėti būtent tokio tipo studiją iš tiesų kilo dėl gana savanaudiškų priežasčių. Esu pakeitusi daug kirpyklų ir beveik visose, į kurias nueidavau, vis girdėdavau neigiamus komentarus apie savo tatuiruotes, o grubios kirpėjos man vis stipriai užkabindavo auskarus net kai jas įspėdavau, kad juos segiu. Šalia sėdinčios moterys žvelgdavo tarytum kaip į šiukšlę ir – lyg negirdėčiau, ką sako – pasakodavo savo kirpėjoms, kokia yra baisi neformali išvaizda, kad jų vaikai niekada taip neatrodytų.
Mano noras keisti plaukų spalvą arba radikaliau apsikirpti buvo išjuokiamas ir peikiamas, nes žmonėms atrodydavo, kad juk mergina turi atrodyti kuo natūraliau, ilgi plaukai – visas tavo grožis. Vyravo įsitikinimas: „Juk čia nėra madinga, ne 80–tieji gi, kaip pasišiaušus žiurkė būsi”.
Labai norėjau erdvės, kurioje stilistai būtų tiek pat hyped up (sužadinti, – jarmo.net) dėl tavo pokyčių kaip ir tu, galėtum jaustis savimi nuo pat to momento, kai įeini pro duris, ir nesvarbu, ar tu nori nusiskusti plikai, ar pasidaryti skiauterę, ar dredų, o gal nusidažyti plaukus visomis įmanomomis spalvomis ar tiesiog… pasikirpti plaukų galiukus ir nusidažyti natūralia spalva.
Vietos mūsų kėdėse yra visiems, kurie kartu atsineša gerą vaibą ir nori praleisti laiką nesijaudindami, kaip ir kas reaguos į jų pokyčius. Svarbiausia yra tai, kaip tu pats jautiesi.
Beje, jau esu turėjusi tatuiruočių ir auskarų vėrimo studiją, tad plečiantis ir keliantis į didesnes patalpas labai natūraliai gimė ir „Pink Parlor Alternative Hair Studio“. Pirmoji mūsų darbo diena buvo po antro karantino – 2021 metų vasario 15 dieną.
 |
| Stilistės Lauros klientės džiaugiasi išvaizdos pokyčiais |
– Minite, kad būna situacijų, kai žmonės spokso į kitus dėl to, nes kažkodėl nepatinka išvaizda. Kaip manote, iš kur vis dar tai pasireiškia? Gal Lietuvoje žmonės per retai eksperimentuoja su savo išvaizda, yra susikaustę, o gal priešingai – šuolis į norą pokyčiams toks didelis, jog konservatyvesniems žmonėms tai sukelia šoką?
Barbora: Manau, kad gyvename labai konformistinėje visuomenėje. Dėl nepritekliaus, pasireiškusio nelabai tolimoje praeityje, visiems tapo svarbu parodyti savo statusą ir pinigus, o dažniausiai tai asocijuojame su standartinės išvaizdos žmonėmis. Jiems pamačius kažką, kas daro tai, ką nori – eksperimentuoja, gyvena gerokai įdomesnį gyvenimą nei darbas nuo 8 iki 17 valandos ir 30 metų vienoje vietoje – kyla šokas. Kai pragyveni matydamas vieną grožio standartą, vieną gyvenimo būdą, tris plaukų spalvas ir du kirpimo tipus – ilgus plaukus moterims, trumpus plaukus vyrams – greičiausiai sunku suvokti, kad ne visi pasaulį mato tavo akimis. Čia kaip turėti nespalvotą televizorių ir pykti, kad aplink visi su LCD ekranais.
– Tikriausiai pritraukiate nemažai jaunimo, tiesa? O ar pas jus lankosi vyresnės kartos žmonių? Kokius pokyčius dažniausiai klientai nori įgyvendinti pas jus su savo išvaizda?
Laura: Tikrai apsilanko ir vyresni žmonės, dažnai pasitaiko ir tokių, kurie patys arba jų vaikai priklauso LGBTQ+ bendruomenei, tačiau nebūtinai. Dažniausiai tai vyresni klientai, gerbiantys kitų žmonių pasirinkimus patys būdami labai jaunatviški ir norintys spalvotų plaukų ar tiesiog įdomių pokalbių prie skanios veganiškos kavos puodelio.
Teko turėti klientų, kuriuos kitur atsisakė priimti dėl norimos šukuosenos. Turime ir tiesiog labai draugiškų žmonių ratą, jie greičiausiai pritaptų visur, tačiau pasirenka eiti į vietą, kuri priima ne tik juos, bet ir visiems be išimčių leidžia jaustis laisvai ir nesivaržyti.
 |
| Stilistės Lauros klientės džiaugiasi išvaizdos pokyčiais |
Dažnai pasitaiko ir klientų, kurie eksperimentuodavo namuose, bet galiausiai nusprendė įveikti kirpėjų baimę (panašiai kaip odontologų) ir atiduoti save į mūsų rankas.
Kiekviena diena pas mus – ypatinga. Esame didelė šeima, džiaugiamės vieni kitų darbais. Labai dažnai iš kitų studijų atvyksta tatuiruočių ir auskarų meistrai bei stebi, kaip dirba kirpėjos. Tuo metu mes žvelgiame, ką daro jie. O klientai gauna komplimentų iš tiek žmonių, kad išeina labai pasitikintys savimi.
– Papasakokite plačiau apie plaukų transformaciją. Kokios dažniausiai vyksta procedūros? Kiek jos trunka?
Laura: Hmm... Transformacija... Pas mus jos būna dviejų tipų. Vienos – tokios, po kurių pokyčiai matomi labiausiai: kerpame, keičiame ankstesnę plaukų spalvą ar iškart šviesiname, kad susikurtume sau švarią „drobę”, o tuomet jau tik fantazijos reikalas, kas gausis, kaip atrodysi išėjęs: gal kaip undinėlė, gal tarytum fėja, gal kaip Nancy Downs ir taip toliau. Kitos transformacijos – labiau vidinės, kai įveikiami kliento, kirpėjo baimės ar stereotipai.
 |
| Stilistės Lauros klientės džiaugiasi išvaizdos pokyčiais |
Stengiamės parodyti, kad kiekvienas žmogus savo išvaizda yra unikalus, kiekvieno plaukų spalva, tankis, ilgis bei tekstūra skirtingi, tad kartais užtenka pažinti savo plaukus ir išmokti su jais susitvarkyti. Taip, tikrai pasitaiko, kad „mini pamokėlės” trunka ilgiau nei pats kirpimas.
– Kaip kilo mintis padovanoti kartą per mėnesį galimybę transformuoti plaukus LGBTQ+ bendruomenės nariams? Kodėl jums svarbi LGBTQ+ bendruomenė?
Barbora: Mokykloje patyriau daug patyčių. Dėl svorio, dėl ilgų plaukų, kuriuos nešiojau tik susipynusi. Buvau šiek tiek „berniukiška“, tad ne kartą teko girdėti, kaip mane išvadina „lezbe”, „transvestite” ir panašiai.
Keisčiausia tai, kad patys žodžiai neįžeisdavo manęs. Aš esu heteroseksuali, cislytė mergina, bet niekada nesijaučiau blogai, kad mane kažkas dėl išvaizdos (taip, sutinku, tai labai kvaila) laikė LGBTQ+ dalimi. Labiau kilo pyktis dėl to, jog tokie terminai vartojami siekiant pašiepti ir įžeisti – tarytum bandoma pasakyti, kad jeigu tau patinka tos pačios lyties žmogus arba esi translytis, tai jau kažkas blogo. Turbūt tai paskatino mane pasidomėti šios bendruomenės problemomis.
Visada, išgirdus blogą žodį LGBTQ+ pusėn, pasakau, ką galvoju. Žinoma, nesinori šnekėti už bendruomenę, kuriai nepriklausau, bet stengiuosi tai daryti tiesiog kaip žmogus, kuris nori gyventi sąžiningoje visuomenėje, gerbiančioje lygias teises ir pareigas.
Žodžiu, vieną vakarą naršiau „TikTok'e“ ir pamačiau translytę merginą, kuri ką tik iš po apsilankymo kirpykloje jautėsi labai laiminga. Atrodo, toks nedidelis dalykas, bet jos kūno kalba pasakė viską. Iškart nusiunčiau vaizdo įrašą Laurai.
Laura: Plaukai kažkada buvo didžiausias patyčių objektas mano gyvenime, nors visada jaučiau, jog būtent dėl jų ir esu ypatinga. Mokykloje jų kone nekenčiau, o namuose – dievinau. Ir nesupratau, kaip dalykas, kurį savyje taip myliu, gali priversti kitus žmones man sakyti tokias bjaurastis.
Augdama sakydavau, jog negalėčiau būti kirpėja, nes žinojau, kiek daug žmogaus įvaizdžiui gali reikšti plaukai ir kaip tai lengva sugadinti. Baisu pagalvoti, kiek kirpėjų dirba šį darbą bambėdami ant žmonių ar jų plaukų, kiša savo nuomonę, vietoj 1 centimetro nukerpa ištisus 10 ir paleidžia žmones tiesiogine to žodžio prasme traumuotus emociškai ir nepatenkintus su ašaromis akyse.
Atėjo laikas, kai mano gyvenimas apsivertė, tapau tokia laiminga, kokia niekada dar nebuvau, ir norėjau ta laime dalintis su kitais darydama būtent tai, ko niekada negalvojau galėsianti atlikti. Tapau kirpėja. Tikiuosi, kad pas mane apsilankę žmonės jaučiasi saugūs ir laukiami, nemato reikalo teisintis ir aiškintis.
 |
| Stilistės Lauros klientės džiaugiasi išvaizdos pokyčiais |
Kai Barbora atsiuntė tos merginos vaizdo įrašą, prisiminiau, kad visai neseniai mačiau priešingą vaizdą. Taip pat „TikTok’e“ išvydau translytės lietuvės liudijimą, kad sunku patirti patyčias, jų būta iš mokytojų ir klasiokų, o dabar – ir iš patinkančių vaikinų. Taigi, parašiau Barborai, kad sugalvojau idėją – padovanoti plaukų transformaciją translyčiam žmogui.
Barbora: Mano atsakymas buvo vienareikšmiškas – darome porą transformacijų ir lai jas atliekame kiekvieną mėnesį, o apie tai paskelbiame jau rytojaus dieną! – pasakojo ji.