Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo migrantų, apgyvendintų viename iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) užsieniečių registracijos centrų, ilgalaikio seksualinio prievartavimo. Nusikaltimu įtariamas VSAT darbuotojas, anksčiau dirbęs Raudonojo Kryžiaus organizacijoje psichologu, antradienį paskelbė Žmogaus teisių stebėjimo institutas.
 |
| VSAT | Seimo kanceliarijos nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Jis man sakė, kad gali liepti migracijai grąžinti mane namo, o gali ir padėti man pasilikti, todėl turiu paklusti jam.“ – taip, lrt.lt žiniomis, pasakojo vienas iš nukentėjusių jaunuolių. „Buvau įsitikinęs, kad jis yra labai galingas pasienio pareigūnas, jis ir rengdavosi panašiai, aš nemoku anglų kalbos, negalėjau suprasti, kokias pareigas jis užima, bijojau jam pasipriešinti, jis žadėjo sutvarkyti „kaip reikia“ mano dokumentus“.
„VSAT sako, kad čia vienetinis atvejis. Tačiau tokie atvejai - deja, absoliuti klasika situacijose, kai pareigūnai turi neadekvačiai daug galios, procedūros nėra skaidrios, o pagrindinis valstybės visiškai viešai deklaruojamas tikslas - atsikratyti į Lietuvą atvykusiais žmonėmis, o ne išsiaiškinti, ar jie neatvyko iš tokių aplinkybių, dėl kurių jiems turėtų būti suteiktas prieglobstis. Tęsdama „laikino“ (kuris jau greitai bus metai) sulaikymo praktikas valstybė ne tik toliau švaisto mokesčių mokėtojų pinigus, bet ir kuria aplinkybes tokiems šlykštiems nusikaltimams“, skelbia Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
 |
| Jūratė Juškaitė | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Žmogaus teisių stebėjimo institutas ragina teisėsaugos institucijas visapusiškai ištirti pareikštus įtarimus dėl įvykių uždarame užsieniečių registracijos centre, o atsakingas institucijas – suteikti nukentėjusiems asmenims saugų būstą, apsaugoti juos nuo neigiamo poveikio.
„Taip pat būtina užtikrinti efektyvią apsaugą nuo išnaudojimo ir prievartos pažeidžiamiems asmenims užsieniečių registracijos centruose bei sukurti sistemą, kuri leistų nukentėjusiems asmenims saugiai pranešti apie patirtą prievartą ir išnaudojimą“, – rašoma Žmogaus teisių stebėjimo instituto pranešime.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė teigia, kad nukentėjusieji pasakoja, jog prievarta vykusi tiek jų gyvenamosiose patalpose, tiek konsultacijų kabinete.
 |
| Kistina Mišinienė | CBSS Secretariat nuotr. |
Kaip rašoma Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro pranešime, centrą ir „Sienos grupę“, teikiančius pagalbą pažeidžiamiems migrantams bei prekeivių žmonėmis bei seksualinio smurto aukoms, ypatingai neramina šioje istorijoje tai, jog galimas prievartautojas, dirbdamas vienoje iš didžiausių humanitarinės pagalbos organizacijų, turėjo nekontroliuojamą prieigą prie pažeidžiamų migrantų grupių.
Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. per pusmetį nereguliariais kanalais į Lietuvą miškais ir pelkėmis iš Baltarusijos atvyko 4326 žmonės. Pradžioje jie buvo skubiai apgyvendinti įvairiose Lietuvos vietose, vėliau – perkelti į šiuo metu veikiančius penkis užsieniečių registracijos centrus. Šiuo metu ten vis dar gyvena 2797 migrantai.
Papildyta 2022-04-27 d. VSAT patarėjas Giedrius Mišutis portalui jarmo.net teigė, kad nusikaltimu įtariamas darbuotojas, o ne pareigūnas. „Jūsų minimas asmuo nebuvo joks VSAT pareigūnas, kaip klaidingai teigiate, ar valstybės tarnautojas. Jis buvo darbo sutarties pagrindu priimtas darbuotojas. Tai yra svarbus dalykas, ypač kalbant apie įgaliojimus, todėl būtų gerai, jei naudotumėte tikslias sąvokas, o jei jų nežinote, išsiaiškintumėte“, – dėstė jis atsakydamas į klausimus raštu.
Anot jo, kaip VSAT darbuotojas, įtariamasis dirbo tik apie dvi savaites, tą pačią dieną, kai tarnyba gavo informacijos apie galimai buvusius minėtus įvykius, šis darbuotojas buvo atleistas. „Net ir pagal darbo sutartį į VSAT priimamas asmuo yra tikrinamas tiek pačios tarnybos padalinių, tiek kreipiamasi informacijos į kitas organizacijas. Esant pagrįstos neigiamos informacijos apie kandidatą į bet kokias pareigas, jis į VSAT nepriimamas. Tokia teisės aktais nustatyta procedūra vyko ir šio asmens atžvilgiu, tačiau neigiamos informacijos priėmimo į darbą metu nebuvo. Jei kažkas jos iš nevyriausybinių organizacijų atstovų turėjo, kyla klausimas, kodėl jos nepateikė teisėsaugai“, – dėstė VSAT patarėjas.
Paklausus, kodėl žurnalistai apie įvykį sužinojo ne iš VSAT, o iš nevyriausybinių organizacijų, G. Mišutis dėstė: „Atsakant į jūsų klausimus dėl informacijos apie šį įvykį paskelbimo darsyk pabrėžtina, kad asmuo iš darbo atleistas vos gavus pirminės informacijos apie galimus įvykius. Tada toliau pradėtas iIkiteisminis tyrimas yra atliekamas ne VSAT, o policijos ir yra organizuojamas bei kontroliuojamas prokuratūros. Turbūt jūs kaip žurnalistu prisistatantis asmuo žinote apie Baudžiamojo proceso kodekso 177 str. apibrėžtą pagrindinį duomenų viešinimo principą – ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini ir iki bylos nagrinėjimo teisme jie gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek prokuroras pripažįsta leistina. <...> Kartu atkreiptinas dėmesys, kad tiek jūsų klausimuose, tiek vakar reikštose kai kurių asmenų nuomonėse informacija apie galimą įvykį Medininkų URC yra pateikiama tarsi neginčijami ir įrodyti faktai. Tai yra klaidinga pozicija, nes prieš ką nors kategoriškai tvirtinant pirmiausia reikia turėti ikiteisminio tyrimo informaciją ir rezultatus. Tam ir yra ikiteisminis tyrimas, kuriame teisėsauga patvirtins arba paneigs faktus apie šį galimą įvykį. VSAT migrantų antplūdžio metu patyrė daugybę situacijų, kuriose buvo kai kurių subjektų melaginga, sąmoningai iškraipyta informacija ar nepagrįsti kaltinimai, kurie, kaip paaiškėdavo, nieko bendro su tikrove neturi“, – VSAT poziciją dėstė G. Mišutis ir pabrėžė, kad esą „VSAT niekada neslėpė informacijos ir nedangstė galimai pažeidimus ar nusikaltimus padariusių asmenų. Atvirkščiai – tarnyba aktyviai kovoja su bet kokiomis organizacijoje kylančiomis negerovėmis ir faktus apie galimus teisės aktams neatitinkančius savo darbuotojų ar tarnautojų veiksmus kelia viešumon kartu principingai vertindama jų veiklą“.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net