Sekmadienį įvyks antrasis Prancūzijos Prezidento rinkimų turas, kuriame susirungs kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen, siejama su Kremliumi, ir dabartinis šalies lyderis Emmanuelis Macronas, kritikuojantis Lenkiją dėl jos vykdomos homofobiškos politikos. Šie rinkimais gali nulemti tolesnę Prancūzijos poziciją dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, žmogaus teisių, LGBTQ+ bendruomenės lygiateisiškumo, o taip ir narystės NATO.
 |
| „France in Trance” akcija | madeinvilnius.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Kaip rašo portalas tetu.com, M. Le Pen nepasižymi tolerancija LGBTQ+ bendruomenei, tačiau šių metų rinkiminės kampanijos metu stengėsi į šią temą iš esmės nesikoncentruoti. Nepaisant to, politologai atkreipia dėmesį į jos prokremliškus ryšius ir užsibrėžtą tikslą vykdyti anti-LGBTQ+ politiką. M. Le Pen savo pasisakymuose yra niekinusi LGBTQ+ asmenis: lygino homoseksualumą su pedofilija, be to, ji ne kartą tikino darysianti viską, kad Prancūzijoje tos pačios lyties asmenų poros negalėtų susituokti. 2017 metais vykdydama rinkiminę kampaniją, kurioje taip pat siekė Prezidentės kėdės, ji pažadėjo uždrausti homoseksualų santuokas, tačiau šiais metais LGBTQ+ temos ji stengėsi neliesti. Nepaisant to, už savo pasisakymus M. Le Pen neatsiprašė ir jų neišsižadėjo, tad tikėtina, kad jos laimėjimo atveju Prancūzijoje būtų pradėtos įgyvendinti iniciatyvos, bloginančios LGBTQ+ asmenų teisinę padėtį.
 |
| Marine Le Pen | Nuotraukos šaltinis: facebook.com/MarineLePen |
Verta prisiminti, kad praėjusių metų birželį Vengrijoje priėmus taip vadinamą „gėjų propagandą“ draudžiantį įstatymą, kraštutinių dešiniųjų kandidatė jį palaikė ir rėmė Vengrijos premjero Viktoro Orbano homofobiškus pasisakymus teigdama, jog homoseksualūs asmenys turi „palikti nepilnamečius ramybėje“. Tiesa, kuo pasireiškia tariama žala, kai su jaunuoliais aptariama LGBTQ+ asmenų tapatybė, M. Le Pen nepatikslino ir daugiausia rėmėsi religiniais motyvais. Anot jos, bet kokia informacija apie homoseksualumą skatina nepilnamečius tapti neheteroseksualiais. Tokie teiginiai nėra pagrindžiami mokslu.
Politologai pastebi tai, kad M. Le Pen anti-LGBTQ+ nuostatos sutampa su Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pažiūromis. Pastarasis Rusijoje persekioja LGBTQ+ aktyvistus ne tik 2013 metais inicijavęs „gėjų propagandą“ draudžiantį įstatymą, tačiau ir LGBTQ+ organizacijas apskelbęs užsienio agentėmis, dėl ko Rusijos pareigūnai likviduoja žmogaus teisių centrus.
Tuo metu M. Le Pen, pasisakanti prieš LGBTQ+ bendruomenę, pataikauja V. Putinui ir geopolitiniais klausimais teigdama, kad neva „Krymas niekada nepriklausė Ukrainai“, kai Rusija šį Ukrainos pusiasalį aneksavo 2014 metais.
O štai šiuo metu pareigas einantis Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas nepritaria Rusijos vykdomai plataus masto invazijai į Ukrainą ir ragina V. Putiną atverti humanitarinius koridorius bei nutraukti karinius veiksmus prieš suverenią Ukrainos valstybę.
Kaip pranešta lrt.lt, dabartinio Prancūzijos Prezidento E. Macrono populiarumas, remiantis apklausomis, nuo Ukrainos karo pradžios išaugo 28 proc.
 |
| Emmanuelis Macronas | Nuotraukos šaltinis: facebook.com/EmmanuelMacron |
Portalas delfi.lt rašo, kad likus 4 dienoms iki antrojo Prancūzijos Prezidento rinkimų turo, E. Macronas ir M. Le Pen dalyvavo karštuose televizijos debatuose. Prancūzijos Prezidentas pakartojo, kad šalis yra ES narė ir apkaltino M. Le Pen, jog ši siekia, kad Prancūzija iš bendrijos išstotų. Be to, E. Macronas apkaltino M. Le Pen priklausymu nuo Rusijos.
Kaip praneša delfi.lt, debatuose Prancūzijos Prezidentas kreipdamasis į M. Le Pen ištarė: „Jūs esate priklausoma nuo Rusijos vyriausybės ir esate priklausoma nuo pono Putino“. Taip jis paminėjo paskolą, dėl kurios M. Le Pen partija susitarė su Čekijos ir Rusijos banku, pasak E. Macrono, „artimu Rusijos vyriausybei“.
Be to, debatuose buvo prisiminta, kaip praėjusią savaitę M. Le Pen sukėlė bangas pasiūliusi glaudesnius ryšius tarp NATO ir Rusijos, kai tik baigsis karas Ukrainoje.
Tuo metu E. Macronas pasisako tiek už narystę ES, tiek NATO. Be to, jis kritikuoja Lenkijos kraštutinių dešiniųjų Vyriausybę ir, kaip rašo politico.eu, Lenkijos ministrą pirmininką Mateuszą Morawieckį apkaltino esant „kraštutinės dešinės antisemitu, engiančiu LGBT asmenis“.
 |
| „France in Trance” akcija | madeinvilnius.lt nuotr. |
Kaip pranešta madeinvilnius.lt, penktadienio vakarą 19 val. Vilniuje prie „Prancūzų kultūros centro“ esančiame Sirvydo skvere, vilniečių pramintame „Prancūzparkiu”, grupė kūrėjų atliko meninę akciją – makabrišką vakarėlį – „France in Trance”. Ja siekiama atkreipti dėmesį į vangią Vakarų Europos reakciją dėl genocido Ukrainoje.
 |
| „France in Trance” akcija | madeinvilnius.lt nuotr. |
Menininėje akcijoje dalyvavo nemažai pilietiškų, neabejingų žmonių: nuo studentų iki apdovanojimus pelniusių įvairių sričių kūrėjų.
Tarp iniciatorių ir dalyvių – studentė Marija Janavičiūtė, dailininkė Paulė Bocullaitė, dainų kūrėja ir atlikėja Erica Jennings, šokėja ir choreografė Agnietė Lisičkinaitė, aktorės Vilma Raubaitė, Eglė Špokaitė, Mingaudė Kotryna Zujūtė, Elžbieta Latėnaitė. Taip pat kiti šokėjai, operatoriai, fotografai.
Antrojo Prezidento rinkimų turo, kuriame susirungs dabartinis prezidentas E. Macronas ir M. Le Pen, data simbolinė – sekmadienį sueis 2 mėnesiai nuo Rusijos pradėto genocido Ukrainoje pradžios
 |
| „France in Trance” akcija | madeinvilnius.lt nuotr. |
Su Rusijos diktatoriumi V. Putinu siejama M. Le Pen, kuri, jei laimės, sieks NATO ir Rusijos „draugiškų santykių atkūrimo“.
 |
| „France in Trance” akcija | madeinvilnius.lt nuotr. |
„Kruvino“ vakarėlio idėja gimė dailininkei Paulei Bocullaitei, kuri portalui maneinvilnius.lt teigė: „Šiuo metu Ukraina viena kovoja už viso demokratinio pasaulio vertybes. Ji moka už jas savo krauju. Tuo tarpu daugelis tariamai tomis vertybėmis besivadovaujančiųjų nerimauja dėl... prastėjančio savo ekonominio būvio. Genocido akivaizdoje. Prancūzijos prezidento rinkimų išvakarėse viena pagrindinių tenykščių debatų temų – infliacija ir mažėjanti perkamoji galia, krentanti prancūzų gyvenimo kokybė. Mūsų akcijos tikslas yra visiškai tiesiogiai atvaizduoti, kaip šie argumentai atrodo iš šono“.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net