Tos pačios lyties asmenų partnerystę kritikuojančio Laisvos visuomenės instituto (LVI) užsakymu „Vilmorus“ atliko apklausą, rodančią, kad esą visuomenė Lietuvoje nepritaria Partnerystės įstatymui, kurį Seime pakartotinai ketinama pateikti jau šį pavasarį. Vienas šio įstatymo rengėjų Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad apklausa nepadeda spręsti žmogaus teisių klausimų, o tik kelia papildomą įtampą, kiršina ir net gąsdina visuomenę. Tuo metu žmogaus teisių apžvalgininkas Simonas Bartulis kritikuoja apklausoje vartojamas formuluotes.
 |
| Asociatyvi LGL/A.Didžgalvio nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Aš nesu nustebęs, kad didelė visuomenės dalis tam nepritaria, kokie bebūtų tie klausimai. Bet būtent čia ir yra didžiausia tokių apklausų problema, nes jos intencija yra skatinti išbraukti partnerysčių klausimą iš diskusijų“, – mano S. Bartulis.
LVI skelbia, kad apklausoje dalyvavo 1005 apklaustųjų, ji buvo surengta kovo 10-19 dienomis. LVI klausimų formuluotėse, kurios buvo vartojamos respondentams užduodant klausimus, yra teigiama, kad Partnerystės įstatymas įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas. Be to, viename klausimų teiraujamasi, ar pritariama Partnerystės įstatymo svarstymui Seime, kai dėl karo Ukrainoje sunerimusioje Lietuvoje yra paskelbta nepaprastoji padėtis.
„Bet kokiam sociologui būtų aišku, kad klausimas apie partnerystes, „kai dėl karo Ukrainoje sunerimusioje Lietuvoje yra paskelbta nepaprastoji padėtis“ jau iškart suponuoja respondentui atsakymą, nes jis yra „leading question“ (pagrindinis klausimas, - jarmo.net) dėl savo komponento apie Ukrainą“, – teigia žmogaus teisių apžvalgininkas S. Bartulis.
Žmogaus teisių apžvalgininkas kritikuoja ir formuluotę, kad Partnerystės įstatymas „įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas“.
„Gi tos (pačios lyties asmenų, – jarmo.net) šeimos jau egzistuoja ir įteisinami yra žmonių jau egzistuojantys santykiai, o ne šeimos“, – apie Partnerystės įstatymą teigė S. Bartulis.
LVI paskelbtame pranešime teigiama, kad lyčiai neutralios partnerystės įstatymui visumoje nepritaria 73,8 proc. gyventojų, o jį palaiko 14,8 proc. apklaustųjų. Tuo metu teiraujantis apie pritarimą dėl įstatymo svarstymo karo Ukrainoje fone 71,5 proc. tokiam svarstymui nepritaria, o 15,1 proc. pasisako palankiai.
 |
| Apklausos duomenys |
 |
| Apklausos duomenys |
Iki 350 eurų pajamų per mėnesį gaunantys respondentai yra labiausiai nepalaikantys Partnerystės įstatymo – jų yra 83,5 procento. Bet 7,2 procento apklaustų respondentų, kurių pajamos vienam šeimos nariui yra iki 350 eurų, teigė, jog pritaria Partnerystės įstatymui, praneša delfi.lt
601 eurą ar didesnes pajamas gaunantys asmenys labiausiai pritaria Partnerystės įstatymui (18,8 proc.).
Apklausa rodo, kad Partnerystės įstatymo dažniau nepalaiko vyresnio amžiaus žmonės. Nepritaria arba visiškai nepritaria šiam įstatymui 87,3 procento vyriausios amžiaus apklaustųjų grupė, 60–69 metų grupėje nepalaikančiųjų truputį mažiau – 83,8 procento, o tarp 50–59 metų respondentų nepalaikymas siekia 78,7 procento.
Skelbiama, kad jauniausioje amžiaus grupėje – iki 29 metų Partnerystės įstatymui nepritaria 50,4 procento, o 40–49 metų amžiaus grupėje Partnerystės įstatymui nepritaria 71,5 procento apklaustųjų, 30–39 metų amžiaus grupėje – 62,4 procento, rašo delfi.lt
Apklausa rodo, kad labiausiai Partnerystės įstatymą palaiko apklaustieji iki 29 metų (33,1 proc.), 30-39 amžiaus grupėje – 22 proc. Tuo metu 40-49 amžiaus grupėje partnerystės palaikymas siekia 17,3 proc., 50-59 amžiaus grupėje – 9,6 proc., 60-69 amžiaus grupėje – 10,2 proc., 70 metų ir daugiau amžiaus grupėje – 2,5 proc.
Be to, Partnerystės įstatymą, kaip skelbia LVI, labiau palaiko moterys (20,1 proc.) nei vyrai (9,1 proc.). Tuo metu 77,6 proc. apklaustų vyrų partnerystės nepalaiko, tarp moterų nepritariančiųjų procentas siekia 70,1.
Didžiausias palaikymas Partnerystės įstatymui jaučiamas Vilniuje (24,5 proc.), o kaimuose – mažiausias (8 proc.)
 |
| Apklausos duomenys |
Valdančiosios Laisvės partijos atstovas, Seimo narys T. V. Raskevičius delfi.lt teigė apklausos rezultatų nekomentuosiantis, nes, anot jo, žmogaus teisių klausimai sprendžiami ne visuomenės nuomonės apklausomis.
„Nenoriu tiesą sakant tos apklausos komentuoti. Bet galiu pasakyti, kodėl atsisakysiu komentuoti. Nes manau, kad bandymas sustabdyti su žmogaus teisėmis susijusių klausimų svarstymą mūsų parlamente, remiantis visuomenės nuomonės apklausomis, yra manipuliavimas. Nes žmogaus teisės nėra visuomenės daugumos nuomonės klausimas. Mes todėl ir esame demokratinė valstybė, tuo skiriamės nuo Rusijos, Baltarusijos“, – portalui delfi.lt sakė T. V. Raskevičius.
Žmogaus teisių apžvalgininkas S. Bartulis aiškina, kad homofobijai susiformuoti Lietuvoje sąlygas sudarė būtent informacijos trūkumas apie LGBTQ+ bendruomenę.
„Lietuvoje didelė visuomenės dalis gyveno informacinėje erdvėje, kur egzistavo tik homofobija. 30-50 metų homofobija buvo nekvestionuojama norma, „natūrali“, jai priešpriešos ir pozityvios informacijos visiškai nebuvo. Ilgai bombarduojant žmones vienokia informacija nepateikiant atsparos formuojasi ilgalaikiai žmonių informacijos ir fenomenų būdai (tai galime matyti ir iš diktatoriškos cenzūros, įskaitant tą, kuri yra Rusijoje). Tokiame kontekste tikrai bus išliekamoji neigiama nuomonė bet kokiam fenomenui, ypač jeigu su juo, pavyzdžiui, LGBT žmonėmis, didelė visuomenės dalis nesusiduria tiesiogiai“, – įsitikinęs S. Bartulis.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net