Menininkė ir laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė visuomenei pristatys ryškiausius per 2020–2021 metus žmogaus teisių srityje įgyvendintus projektus. Balandžio 26 dieną jų autoriai (-ės) bus apdovanoti Valdovų rūmuose vyksiančiuose Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose. Ceremoniją vesianti N. Marčėnaitė pasakoja, kodėl jai asmeniškai svarbi žmonių lygybės ir įvairovės tema.
 |
| Nomeda Marčėnaitė | lygybe.lt nuotr. |
Vilma Venckutonytė, lygybe.lt
lygybe@lygybe.lt
– Kokia konkreti situacija pastaruoju metu jus paskatino susimąstyti apie lygias galimybes?
– Kurdama televizijos laidas, susirenku įvairios statistikos. Kas trečia moteris Lietuvoje yra patyrusi fizinį smurtą. Kas trečia! Tad ir galvoju apie lygias galimybes. Kai kas man sako „Vyrai taip pat patiria“ – taip, bet ne tokiu mastu. O psichologinį smurtą patiria turbūt 100 procentų moterų. Susitinku su draugėmis ir galvoju – kas trečia mūsų patyrė smurtą, tik mes apie tai nekalbame... Vadinasi, problema neišspręsta. Pradėti ją spręsti reikia nuo savo artimiausios aplinkos ir kasdienių situacijų.
– Ar jūs pati jaučiatės lygiai priimama visuomenėje?
– Manau, aš jau gimiau tokia, siekianti lygybės ir įvairovės, priimanti žmones ir pati siekianti, kad mane priimtų lygiai.
Vaikystėje mačiau smurto ir augau su mintimi, kad mano aplinkoje to nebus, jog sieksiu sustabdyti bet kokias smurto užuomazgas.
Aišku, vaikystėje matytos nelygybės žaizdos palieka pėdsaką, todėl bręsdama turėjau daug ką išspręsti. Už patirtą nelygybę mes mokame menka saviverte, nepasitikėjimu savimi. Aš gal tik 40-ies metų susivokiau, kad man reikia gydyti savivertę. Būtų gerai, kad mūsų vaikai anksčiau suvoktų, kaip su jais elgiamasi, jog kiekvienas žmogus yra vertingas, ypatingas ir saugotinas.
Savivertės nebuvimas gimdo pačius baisiausius dalykus, jis mus žeidžia ir paverčia sudėtingomis asmenybėmis, keliančiomis problemų. Tyrimai rodo, kad smurtaujantys žmonės patys nedaug gero patyrė vaikystėje.
Mano asmeninė patirtis rodo, kad su tokiais dalykais reikia tvarkytis kuo ankstesniame amžiuje – mokyti vaikus adekvačiai suvokti savo vertę, teises ir pareigas.
– Nedvejodama sutikote vesti Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus. Ką jums reiškia šios sąvokos – žmonių lygybė ir įvairovė?
– Tos įvairovės yra tiek daug, kad mes net nesuvokiame, jog esami skirtingi! Vyrauja suvokimas, kad skirtingi yra kitokios rasės, religijos žmonės ar tie, kurių chromosomos skiriasi. Bet iš tikrųjų mes visi esame skirtingi ir unikalūs, tik tam tikrame amžiuje švietimo sistema mus paskatina lygiuotis ir būti panašiais į kitus. Tai yra gerai iki tam tikros ribos.
Be to, kad visi esame skirtingi, tuo pačiu esame absoliučiai tapatūs. Karo akivaizdoje pamatėme, kad daug daugiau dalykų mus vienija, negu skiria, kad esame vienodai kenčiantys, atjaučiantys ir suprantantys kito skausmą. Tad įvairovės ir lygybės samprata man yra labai svarbi. Deja, lygybės mes iki šiol neturime.
Palyginimui: poezija, menas, literatūra man irgi svarbios temos, bet tai – rami pozicija, o apie lygias galimybes mes turime aktyviai kalbėti, dėl jų kovoti, imtis veiksmų, – negalime nurimti!
Ukrainoje vyksta karas ir kartais išgirstu – argi dabar reikia kalbėti apie lygias galimybes? Taip! Nėra blogo laiko apie tai kalbėti. Mes savo šalyje iki galo dar neturime lygių galimybių ir neužtikriname įvairovės. Savaime tai neįvyksta. Todėl laikas kalbėti apie lygias galimybes ir įvairovę visada yra tinkamas. Priešiškos valstybės dominavimas parodo, iki ko tai nuveda, kai negerbiame žmogaus teisių, paliekame spragas išsilavinime...
– Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai vyks jau 8 kartą. Kaip jūs matote tokių apdovanojimų svarbą?
– Aš už tai, kad mes pasidžiaugtume! Šie apdovanojimai nėra pasiglostymas, pompastika ar užmigimas ant laurų. Apdovanojimai motyvuoja ir skatina veikti. Daugumą nominuotų projektų vykdo savanoriai, vadinasi, kažkas stengiasi, daro ir mes turime kuo džiaugtis.
Kaip tik šių dienų aktualijų fone man ypač norisi ryškiai apšviesti žmogaus teisių srityje vykdomas iniciatyvas. Apdovanojimuose pristatomos iniciatyvos nėra beprasmiai veiksmai. Tai yra mūsų kova, veiksmas, pozicija, kurią turime demonstruoti, nes dar nesame pasiekę tokios lygybės ir įvairovės, kokios norėtume.
– Ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti dėl įvairovės ir lygybės?
– Suprask ir pamilsi. O ne atvirkščiai. Kad suprastumei, reikia žinių. Žinios šiais laikais lengvai pasiekiamos: skaityk ir suvoksi. Reikia lavintis ir šviestis. Maži žingsneliai yra labai svarbūs ir juos būtina žengti savo kasdienėje aplinkoje.
Pavyzdžiui, kai kilo šaršalas dėl Stambulo konvencijos (visas pavadinimas – Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, red. pastaba), aš iškart ją perskaičiau. Ją sudaro gal 50 puslapių, pabaigoje aprašoma, kaip palaikyti vykdymą. Tuo metu ginčydamiesi žmonės kalba apie dalykus, kurių net nėra Stambulo konvencijoje! Tad aš net nediskutuoju su tais, kurie jos neskaitė. Klausiu konkrečiai – kuris punktas jums nepatinka?
Pamenu, gaudavau asmeninių žinučių „Pasirašyk peticiją prieš Stambulo konvenciją“ ir kalbėdavausi su žmonėmis – ar jūs žinote, apie ką ji? Ar jūs suvokiate, kad galite atsirasti tokioje pačioje pozicijoje – negi jums neužtenka empatijos? Kodėl jūs prieš tai? Reikia susivokti ir šviesti savo žmones, intensyviai kalbėtis, ir situacija tikrai pagerės.
Svarbu neturėti drungnos pozicijos. Kai intelektualūs, protingi, išsilavinę žmonės tyli, atrodo, kad garsiai rėkiančių yra daug daugiau. Susidaro įspūdis, kad žmonės, kuriems rūpi lygybė ir įvairovė, yra mažuma. Todėl raginu visus aktyviai dalyvauti aptariant žmogaus teisių klausimus. Mums reikia tokio viešo kalbėtojo, koks buvo Leonidas Donskis, atsiradęs televizijoje ir gynęs lygybės bei įvairovės poziciją viešai.
Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų 2020–2021 įteikimo ceremonija bus transliuojama balandžio 26 d., 19 val., LRT Plius eteryje.
Šiuos apdovanojimus organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL ir Moterų informacijos centras. Generalinis renginio rėmėjas „Swedbank“. Pagrindiniai rėmėjai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Britų taryba, UAB „Rimi Lietuva“, AB „Telia Lietuva“, UAB „Integre Trans“, Norvegijos Karalystės ambasada, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.
Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai 2020–2021 yra organizuojami įgyvendinant projektą „#HATEFREE: stiprinant dvišalį Norvegijos ir Lietuvos bendradarbiavimą neapykantos kalbos prevencijos ir lygių galimybių sklaidos srityse“. Projektą finansuoja Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas.