Neformalaus ugdymo ir darbo su jaunimo grupėmis ekspertė, mokymų vadovė bei programų sudarytoja Vika Matuzaitė sako, kad stengiasi būti gyvu pavyzdžiu tiems, kuriuos moko. Būtent tokiu būdu pašnekovė pastūmėja juos siekti pokyčių, tarkime, kad klasėse LGBTQ+ vaikai jaustųsi saugesni arba mokyklose tinkamai būtų kalbama „queer“ tema.
Vika Matuzaitė | Arcana Femina nuotr., Anaidos Simonian iliustracija |
manoteises.lt
info@manoteises.lt
Vika daugiausiai dirba su tarptautiniais savanoriais Lietuvoje, taip pat su vietos jaunuoliais arba su žmonėmis, kurie dirba su jaunimu. „Dirbdant su įvairiomis grupėmis bei temomis, man svarbiausi lygiateisiškumo, skaidrumo, atvirumo, saugesnės erdvės kūrimo, atsakomybės dalijimosi dėl mokymosi, principai, ir juos taikau su absoliučiai visomis grupėmis“, – tvirtina Vika.
Stengiasi būti pavyzdžiu
Pašnekovė atvira – ji savo seksualumo neslepianti, kai kuriose temose savo LGBT+ aktyvizmą ji naudoja kaip pavyzdį. Tiesa, yra temų, kur ši tiesa apie ją yra visiškai neaktuali. Bet ir tuo atveju Vika stengiasi išlikti atvira su grupėmis, nes žino, kad gali būti pavyzdys.
„Taip pat, aiškiai noriu nubrėžti ribą, kad tam tikros toksiškos elgesio normos (homofobija, mizoginija, storafobija ir pan.) nėra abstrakčios – gali tiesiogiai žeisti žmones. Pernai dirbdama su mokytojais, esu sulaukusi tiek priėjimo pasitarti, kaip galima būtų queer reikalus pristatyti mokykloje, nes konkreti mokytoja jaučia, kad jos klasėje yra LGBT+ vaikų ir jie nesijaučia saugiai“, – pripažįsta pašnekovė.
Tuo metu, kita mokytoja, išvydusi Viką kalbančią per žinias, reportaže apie „Kaunas Pride“, suprato, kaip arti gali būti tam tikros problemos ir pradėjo kelti klausimus apie bendras visuomenės nuostatas savo auklėjamojoje klasėje.
„Ir po šio užsiėmimo susilaukė padėkos ir kelių mokinių“, – priduria Vika.
Įstatymas leistų būti labiau matomiems
Pasak pašnekovės, ji nebijo viešumo, todėl jaučia pareigą ir atsakomybę prieš save ir bendruomenę kalbėti apie visų jų lygiateisiškumą.
Nors jai pačiai kol kas atrodo, kad Partnerystės įstatymas asmeniškai jos nepalies dėl kitokių įsitikinimų, ypač toks kompromisinis, ji pripažįsta, kad LGBTQ+ bendruomenei jis vis dėlto yra labai svarbus.
„Ir ne tiek dėl buitinių, bendro gyvenimo klausimų, kiek dėl orumo, matomumo ir pripažinimo, kad mūsų kuriami santykiai yra validūs. Man svarbu, kad per šį įstatymą ir „nesusiporavę“ LGBT+ žmonės taps labiau matomi, ir galima bus toliau siekti oresnio mūsų gyvenimo užtikrinimo“, – teigia Vika.
Balandžio pabaigoje Vika kartu su kitais LGBT+ bendruomenės nariais nusifilmavo video klipuose, kuriuose atsako į dažnai socialiniuose tinkluose LGBT+ bendruomenei užduodamus klausimus. Lietuvos žmogaus teisių centras taip pat paskelbė atvirą laišką Seimo nariams, kuriuo kviečia politikus būti lyderiais ir pagaliau priimti Partnerystės įstatymą. Laišką kviečiami pasirašyti visi Lietuvos gyventojai.
Tekstas parengtas įgyvendinant projektą „Žmogus žmogui žmogus“. Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.