Helsinkio apygardos teismas trečiadienį išteisino buvusią Krikščionių demokratų partijos pirmininkę Paivi Rasanen, socialiniuose tinkluose, radijo interviu ir lankstinukuose homoseksualumą lyginusią su nuodėme ir gėdingu elgesiu. Prokuratūra išteisinamąjį nuosprendį svarsto skųsti aukštesniajam teismui.
 |
| Paivi Rasanen | Nuotraukos šaltinis: www1.cbn.com |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Teisėsaugos pareikšti kaltinimai politikei buvo susiję su pareiškimais, kuriuose įžvelgta neapykantos kalba tiek interviu žiniasklaidos priemonėse, tiek socialiniuose tinkluose, tiek religinio pobūdžio lankstinukuose. P. Rasanen buvo apkaltinta dėl pasisakymų apie tai, jog esą pagal Bibliją homoseksualumas esti nuodėmė.
Helsinkio apygardos teismo nuosprendyje teigiama, kad žodžio laisvės ribojimas reikalauja ypač svarių visuomeninių priežasčių. Tam tikromis aplinkybėmis galima riboti asmens žodžio laisvę, kai siekiama užtikrinti seksualinių mažumų lygybės ir žmogaus orumo apsaugą, pažymėjo teismas. Tačiau nors buvo nuspręsta, kad visi P. Rasenen pareiškimai apie homoseksualumą turėjo menkinimo požymių, bet pasisakymai esą nesiekė tokio lygio, jog reikėtų riboti pačios politikės žodžio laisvę.
Dar 2004 metais Suomijos evangelikų liuteronų vyskupijos išleistoje brošiūroje cituojama P. Rasanen homoseksualumą apibūdino kaip psichoseksualinio vystymosi sutrikimą. 2019 metais ji pakomentavo bažnyčios bendradarbiavimą su LGBTQ+ bendruomene ir „Twitter“ paskyroje homoseksualumą sulygino su „nuodėme ir gėda“.
Teismo teigimu, tokių ir panašių politikės pasisakymų tikslas nebuvo įžeisti ar pažeminti homoseksualius žmones. Esą pasisakymai gali būti interpretuojami ir kaip bandymas apginti šeimos ir santuokos sampratas, kurios atitinka P. Rasenen religinius įsitikinimus.
Be kita ko, P. Rasanen 2019 metais taip pat įžeidė homoseksualius žmones, kai radijo interviu metu pareiškė, kad Dievas esą iš pradžių žmogų sukūrė ne kaip homoseksualų, o kaip heteroseksualų.
„Tokio (teismo) verdikto ir buvo tikimasi“, – trečiadienį po paskelbto nuosprendžio džiaugėsi politikė.
„Būčiau nustebusi ir šokiruota, jei nuosprendis būtų buvęs kitoks. Taip pat esu dėkinga, kad gavau galimybę ginti žodžio, religijos laisvę“, – pridūrė ji.
Tačiau valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė Anu Mantila teigė teismo paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį vertinanti kritiškai. Anot jos, prokuratūra tikisi, kad teismas ateityje atidžiau pasvers lygybės ir nediskriminavimo principus žodžio ir religijos laisvės atžvilgiu.
„Jie teiginius interpretavo kitaip nei prokuratūra, todėl nusprendė, kad žodžio laisvės ribos nebuvo pažeistos, – komentavo A. Mantila. – Mano vertinimu, taip nutiko todėl, nes nebuvo tinkamai atsižvelgta į aplinkybes, kurios rodo, kad buvo pažeisti lygybės ir nediskriminavimo principai“.
Prokurorė tikino, kad yra „didelė tikimybė“, jog prokuratūra nuosprendį skųs.
Suomijos LGBTQ+ teisių organizacijos „Seta“ atstovė Kerttu Tarjamo teigė, kad „neapykantos kalba, nukreipta į LGBTIQA+ žmones“, turi būti pažabota ir tam reikia, jog būtų pasitelktos visos įmanomos teisinės priemonės. Anot LGBTQ+ teisių aktyvistės, religiniais įsitikinimais negalima prisidengti niekinant kitus žmones.
„Akivaizdu, kad P. Rasanen viešoji nuomonė apie homoseksualius žmones labai žeidžia daugelį seksualinėms mažumoms priklausančių asmenų“, – sakė K. Tarjamo ir pridūrė, jog tikisi, kad „šį klausimą nagrinės aukštesnis teismas“.
K. Tarjamo išreiškė nerimą, kad toks Helsinkio apygardos teismo verdiktas gali paskatinti daugiau neapykantos prieš LGBTQ+ bendruomenę atvejų, o nusikaltėliai gali pasijusti nebaudžiami.
Parengta pagal „Helsinki Times“ ir pinknews.co.uk informaciją
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net