Kalbėdamas su draugu ukrainiečiu, Lenkijoje gyvenantis 28-erių Filipas Kijowskis ragelyje išgirdo gaudžiančias sirenas. „Galėjau pajusti tą baimę“, – ištarė vaikinas. Tai tapo akimirka, kurios metu jis tvirtai apsisprendė – metas padėti iš Rusijos sukelto karo Ukrainoje nuo mirties bėgantiems LGBTQ+ migrantams.
 |
| Filipas Kijowskis | Asmeninio archyvo nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Po Rusijos okupacinės kariuomenės įsiveržimo į Ukrainą, jau daugiau nei 2,4 mln. ukrainiečių kirto Ukrainos–Lenkijos pasienį ir kaimyninėje valstybėje pasiprašė prieglobsčio. Tačiau LGBTQ+ asmenys ir toliau susiduria su nerimu, jog pateks į vadinamąsias „zonas be LGBT“, kuriomis apsiskelbė dalis Lenkijos pietryčių regionų. Migrantams susiorientuoti ne itin draugiškai LGBTQ+ atžvilgiu nusiteikusioje šalyje padeda nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Norėdami patekti į Liubliną – arčiausiai nuo vakarinės Ukrainos sienos esantį didįjį Lenkijos miestą – pabėgėliai turi keliauti per „zonas be LGBT“. Maždaug 100 Lenkijos savivaldybių teritorijų taip save ėmė traktuoti nuo 2019 metų.
„Viena translytė moteris, kuriai padėjome, manęs paklausė, ar mes vyksime per tas „zonas be LGBT“ bei ką tai jai reikš“, – prisiminė F. Kijowskis, vienas iš LGBTQ+ bibliotekos, įsikūrusios Liubline, įkūrėjų.
Jis kartu su 57-erių šios bibliotekos kuratoriumi Waldemaru Tatarczukiu nuosekliai dirba, kad padėtų LGBTQ+ ukrainiečiams, pabėgusiems iš karo siaubiamos tėvynės, rasti saugius namus, gauti visavertę sveikatos priežiūrą, darbą.
„Siaubinga, kad jie ne tik turi bėgti nuo karo ir dėl to patiria psichologinių traumų, bet dar ir išgyvena dėl to, kad mūsų Vyriausybė juos toliau diskriminuos“, – Jungtinės Karalystės LGBTQ+ leidiniui „PinkNews“ sakė F. Kijowskis.
2020 metais regionai, kurie pasiskelbė „zonomis be LGBT“, jau apėmė trečdalį Lenkijos, bet maža saujelė savivaldybių galiausiai panaikino deklaracijas, kuriomis pasmerkė LGBTQ+ asmenis. Tokių veiksmų politikai ėmėsi, nes sulaukė perspėjimų iš ES institucijų, jog regionai negaus finansinės paramos milijonus eurų kainuojantiems projektams. Tačiau homofobija ir toliau išlieka itin skausminga dešiniųjų vyriausybės valdomos šalies problema. Vasario mėnesį Lenkijos parlamentas priėmė įstatymą, draudžiantį „LGBT+ propagandą“ visos šalies mokyklose. Tos pačios lyties poros Lenkijoje taip pat negali susituokti ar įsivaikinti. 2019 metais paskelbta apklausa atskleidė, kad beveik ketvirtadalis lenkų įsitikinę, jog homoseksualumas neturi būti toleruojamas.
Siekiant pakeisti padėtį šioje itin konservatyvioje bei krikščioniškoje valstybėje, o taip pat norint skleisti žinią apie tolerancijos svarbą, LGBTQ+ aktyvistai Liubline įsteigė ypatingą organizaciją – LGBTQ+ biblioteką, kurioje saugoma daugiau nei 1 tūkst. knygų, padovanotų autorių ir leidėjų iš viso pasaulio.
Kai vasario 24-ąją Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, F. Kijowskis teigė supratęs, kad reikia veikti greitai ir padėti LGBTQ+ ukrainiečiams šioje sudėtingoje situacijoje. Jis apie karo siaubą sužinodavo iš draugo ukrainiečio, su kuriuo kalbėdavosi telefonu. Kartą pokalbio metu užgaudė sirenos, kurios tapo patiriamo pavojaus simboliu. Tai padėjo LGBTQ+ aktyvistui Lenkijoje galutinai apsispręsti imtis veiksmų, kad žmonės ištrūktų iš pavojaus gniaužtų.
„Mes padedame žmonėms pabėgti iš karo. <...> Palaikome ryšį su vairuotojais, kurie gali įvažiuoti į Ukrainą. Jie atveža žmones, o aš dažniausiai sutinku juos pasienyje. <...> Stengiamės sukurti saugią erdvę, kad jie galėtų bent trumpam pailsėti Lenkijoje. Dauguma nori keliauti toliau į Berlyną ar Švediją. Kai kurie nori likti Lenkijoje, bet tai, deja, nėra pati geriausia vieta“, – kalbėjo vaikinas.
F. Kijowskis kartu su W. Tatarczukiu jau pagelbėjo apie dvidešimčiai žmonių, dalis jų jau įsitvirtino Lenkijoje radę pastogę ir darbą.
Kiti iškeliavo į Berlyną, tačiau neliko likimo valioje. LGBTQ+ bibliotekos Liubline atstovai surado translyčiui asmeniui, pabėgusiam kartu su tėvais, būstą net ir Vokietijos sostinėje.
LGBTQ+ žmonės, kaip ir kiti ukrainiečiai, siekia pasirūpinti savo pragyvenimu, tad turi ir specifinių poreikių, pavyzdžiui, vienam grafikos dizaineriui LGBTQ+ bibliotekos Lenkijoje atstovai padėjo įsigyti kompiuterį, kadangi senasis liko Ukrainoje.
Kasdien F. Kijowskis ir W. Tatarczukis bendrauja su sveikatos priežiūros specialistais, kad šie tinkamai pasirūpintų LGBTQ+ pabėgėlių psichologine ir fizine sveikata. Itin svarbu užtikrinti hormonų translyčiams žmonėms tiekimą, tad prašoma ir tarptautinės bendruomenės pagalbos.
Dalis translyčių žmonių susiduria su iššūkiais bėgdami iš šalies – translytės moterys Ukrainos pasieniečių nepraleidžiamos, nes dokumentuose nepakeisti jų lyties žymenys iš vyriškų į moteriškus. Pagal Ukrainos įstatymus, šiuo metu šalies negali palikti pilnamečiai darbingi vyrai. Pastarieji siunčiami kovoti į frontą.
F. Kijowskis ir W. Tatarczukiu tikisi, kad LGBTQ+ asmenims, bėgantiems iš pavojingų vietovių, pavyks kirsti sieną. Tam jie ruošiasi iš anksto – jau dabar kaupiami finansiniai ištekliai, o organizacija planuoja įsikurti didesniame pastate. Jame ketinama visiškai įrengti LGBTQ+ pabėgėlių centrą ukrainiečiams ir suteikti jiems saugią erdvę. Šiame pastate ir toliau veiks biblioteka.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net