Per pastaruosius 2 metus Lietuvą ir visą pasaulį krečiant neramumams dėl COVID-19 pandemijos, o dabar – ir dėl Rusijos agresyvių veiksmų Ukrainoje, atrodė, kad žmogaus teisių klausimai atsidūrė antrajame plane, LRT radijo laidoje „10-12“ teigė Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko. „Tačiau praėjus 2 metams mes pamatėme, kiek daug iniciatyvų atsirado įveikiant šias krizes“, – teigė jis ruošiantis Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams.
 |
| Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai | M. Ambrazo/lygybe.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Artėja Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai. Atsakyti į klausimą, kas labiausiai nusipelnė svarbiausių žmogaus teisių apdovanojimų Lietuvoje, gali ir portalo lrt.lt skaitytojai specialioje balsavimo platformoje.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė kalbėjo, kad apdovanojimuose stengiamasi išlaikyti lygsvarą ir apimti visą žmogaus teisių lauką.
Tad ir 20 komisijos narių turi pasižymėti specifinėmis žiniomis.
„Apdovanojimai apima labai daug temų. Stengiamės, kad būtų tų, kurie išmanytų asmenų su negalia teises, ekspertų, išmanančių LGBTQ+ teises, dirbtų su amžiaus problemomis, tautinėmis bendrijomis ir panašiai“, – kalbėdama apie apdovanojimų komisijos sudėtį dėstė M. Jurkutė.
Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė papasakojo, kad apdovanojimai jau yra tapę tradicija.
„Idėja gyvuoja 10 metų. Mes renkame organizacijas, įstaigas, žmones, kurie nusipelnė žmogaus teisių srityje. Apdovanojimai įteikiami asmenybėms, kurie padaro didžių darbų žmogaus teisių srityje, pavyzdžiui, padėjusiems užkardyti smurtą artimoje aplinkoje, įvykdžiusiems pokyčių neįgaliųjų situacijos gerėjimui Lietuvoje“, – komentavo ji.
Nominantus pasiūlo žmonės atskirame balsavime. Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko teigė kasmet stebintis žmogaus teisių apdovanojimų progresą.
„Labai džiaugiuosi, kad šis 2014 metais Mažajame teatre pradėtas projektas išaugo į rimtą, svarbų mūsų pilietinei visuomenei renginį. Matau, kad kasmet tobulėjime“, – kalbėjo jis.
LGL vadovas V. Simonko teigė, kad yra sukurta balsavimo ir kandidatų atrankos sistema, galimybė pateikti kandidatus suteikiama ir bendruomenėms, visuomenei.
„Tuomet sudaryta komisija posėdyje atrenka tinkamus kandidatus, už kuriuos visuomenė balsuoja. Kiekvienoje nominacijoje yra 3 kandidatai. <...> Toliau vyksta balsavimas Niekas iki galo, net aš, būdamas komisijos nariu, nežinau, kas laimės. <...> Intriga išlieka didžiulė. Visuomenė ir bendruomenė aktyviai dalyvauja šiame procese, o tai man – pats žaviausias dalykas“, – pasakojo V. Simonko.
M. Jurkutė pabrėžė, kad nominantus rinks tiek balsuojantieji, tiek antrąkart susirinkusi komisija. „Pusė svorio atitenka visuomenei, o pusė – komisijai“, – kalbėdama apie tai, kaip galiausiai nusprendžiamas laimėtojų likimas, sakė ji.
Tuo metu J. Šeduikienė akcentavo, kad apdovanojimai suteikia daugiau žinių visuomenei apie žmogaus teises. „Domisi, žiūri, o kas yra nominantai, kokios pasiūlytos iniciatyvos. Tai puikus nediskriminavimo politikos viešinimas“, – sakė ji.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė M. Jurkutė LRT radijuje kalbėjo, kad praėjusiais metais apdovanojimai neįvyko dėl COVID-19 pandemijos, tad dabar konkurse aprėpiamos 2 metų iniciatyvios.
„Šiemet asmenis ir organizacijas apdovanosime už 2 metų iniciatyvas. Mus pasiekė virš 300 paraiškų, pasiūlymų, kas turi būti nominuoti“, – teigė M. Jurkutė.
Kalbėdamas apie asmenis, nusipelniusius LGBTQ+ teisių pažangai, V. Simonko sakė pastebintis vis naujų iniciatyvų.
„Džiaugiuosi tuo – kadangi noriu kalbėti ir LGBTQ+ teisių kampu – kad atsiranda naujų veidų ir iniciatyvų. Tai savotiškas atsinaujinimas. Manau, kad „Baltic Pride“, kurį ketiname rengi birželio 4-ąją, <...> bus puiki proga švęsti lygybę“, – kalbėjo jis.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net