Gatvėje galime pamatyti jaunuolius, dėvinčius marškinėlius su užrašu „homophobia is gay“ (liet. homofobija yra „gėjiška“). Tokie ir panašūs užrašai gali pasirodyti kaip įžūlus, kai kam galbūt šmaikštus būdas įžeisti homofobus, tačiau psichoanalitinės teorijos būtent tai ir teigia – homofobai galimai patys pasąmoningai slepia homoseksualius troškimus.
 |
| „Homofobija yra gėjiška“, – skelbia užrašas ant marškinėlių | Nuotraukos šaltinis: etsy.com |
Šiame straipsnyje apžvelgsime galimas homofobijos priežastis ir giliau paanalizuosime, kodėl visuomenė dažnai vyrus laiko galingais ir dominuojančiais. Dažnai daroma prielaida, kad vyrų dalyvavimas svarbių institucijų veiklose – būtinas. Kartais tai net įvardijama kaip duotybė. Kita vertus, homofobija portretizuoja vyriškumą kaip trapų ir pažeidžiamą – neva jis turi būti atkakliai saugomas ir puoselėjamas.
Kokios yra homofobijos priežastys?
Homofobijos priežasčių paaiškinimų yra daug – kiekviena mokslo šaka koncentruojasi vis į kitą priežastį priklausomai nuo tos mokslo šakos perspektyvos. Šiame straipsnyje kalbėsime apie gelmių psichologijoje minimas homofobijos priežastis. Kaip ir kalbėjome pirmajame šios serijos straipsnyje, psichoanalitiniai paaiškinimai kilo būtent iš nerimo, kuriuo yra grįstas homofobijos fenomenas.
Psichosocialinė perspektyva
Anot funkcinio požiūrio, skirtingi žmonės gali išreikšti panašią nuomonę dėl visiškai skirtingų priežasčių. Tai reiškia, kad vieno žmogaus požiūris, nukreiptas į kitus socialinius objektus, gali atlikti visiškai skirtingas funkcijas nei kito žmogaus, turinčio tokį patį požiūrį. Mat patys požiūriai tėra nesąmoningos strategijos, išsivysčiusios psichologinių poreikių patenkinimui.
Negana to, bet koks vieno žmogaus požiūris apie netradicinės orientacijos asmenis gali atlikti daugiau nei vieną funkciją. Žemiau aprašytos funkcijos nėra išsamios – jos pateikia tik tam tikrus rėmus, į kuriuos galima integruoti empirinius tyrimus.
Išskiriami trys pagrindiniai požiūriai apie netradicinės orientacijos žmones: patirtinis, gynybinis, simbolinis.
 |
| Policija išvaiko LGBTQ+ protestą | GettyImages nuotr. |
Patirtinis – kategorizuoja socialinę realybę pagal praeities sąveikas su homoseksualiais žmonėmis: „Lesbietės yra piktos ir nemėgsta vyrų. Štai, viena lesbietė, kurią buvau sutikęs prieš dešimt metų būtent tokia ir yra. Visos jos tokios.“
Toks požiūris išsivysto, kai subjektyvios patirtys su LGBT+ asmenimis (ar netgi vienu asmeniu) yra generalizuojamos visiems netradicinės orientacijos žmonėms. Tokiu atveju žmogus su pozityviomis patirtimis išreiškia teigiamą požiūri, o žmogus su negatyviomis patirtimis išreiškia neigiamą požiūrį.
Kaip žinoma, akis į akį vykstantys žmonių susitikimai yra labai galingas fenomenas, galintis paneigti stereotipus ir sumažinti neišmanymą.
Tačiau tuo pačiu jie gali sukurti ir atvirkštinį variantą. Heteroseksualai, kurie pažįsta netradicinės orientacijos žmonių, yra linkę būti tolerantiškesni ir atpažįsta, kad stereotipai yra netikri.
Visuomenėje galima pastebėti susidariusį tarsi užburtą ratą – heteroseksualai tampa tolerantiškesni, kai sužino apie LGBT+ asmens, griaunančio stereotipus, padėtį. Vis tik LGBT+ asmenys bijo atsiskleisti, mat žmonės yra netolerantiški ir bijo stereotipų. Netradicinės orientacijos žmones gaubiantys stereotipai yra stipriai menkinantys ir nuvertinantys, tad nenuostabu, jog jų baiminamasi.
Pavyzdžiui, pagrindiniai stereotipai apie gėjus yra tokie: jie nepasitiki savimi, jie – pedofilai ir pasileidę. Stereotipai apie lesbietes – jos agresyvios ir priešiškos vyrams.
Svarbu nepamiršti, kad stereotipų pritaikymas tėra proto žaidimas: kai žinome ir tikimės kažkokios etiketės, pasąmoningai pritaikome būtent tai etiketei būdingas savybes, o šio proceso vedami jas išryškiname tame žmoguje. Tai apie stebimą žmogų nieko nepasako, tačiau pasako daug apie stereotipo galią mūsų protui ir mus pačius.
Gynybinis – padeda žmogui susitvarkyti su vidiniu konfliktu ar nerimu, projektuojant konfliktą į netradicinės orientacijos žmones.
Pagrindinė gynybinio požiūrio funkcija yra netiesioginė. Kai individas pajunta analogiją tarp homoseksualių žmonių ir jo paties pasąmoningų konfliktų, tokie požiūriai gali iškilti ir atlikti gynybinę funkciją. Tai reiškia, kad žmogus pasąmoningai ant netradicinės orientacijos žmonių perkelia visus savo vidinius konfliktus – taip momentaliai sumažina nerimą savyje ir neiškelia problemų į sąmonę (panašiai, kaip ir su sąmokslo teorijomis).
Kadangi kontaktas su netradicinės orientacijos žmonėmis kelia grėsmę padaryti nuslopintas mintis sąmoningomis, tai neišvengiamai sukelia nerimą ir žmogus tampa pasiruošęs gynybai. Aukščiau išvardintos psichodinaminės teorijos priskiriamos būtent šiam požiūriui.
 |
| Lesbietės neteisingai įsivaizduojamos kaip priešiškos vyrams | Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Gynybinis požiūris yra sunkiausiai pakeičiamas, nes jis turi psichodinamines šaknis. Tai reiškia, kad požiūriui pakeisti reikia individualaus sąmoningumo, suvokimo, giluminio darbo su savimi. Ne veltui pastebėta teigiama koreliacija tarp ego išsivystymo ir tolerancijos netradicinės orientacijos žmonėms.
Simbolinis – išreiškia abstrakčius ideologinius konceptus, kurie yra artimai susiję su žmogaus tarpasmeninių santykių, artimų bendruomenių ir savęs paties suvokimu.
Simbolinis požiūris apie seksualinę orientaciją išreiškia jausmus, kad saugomos vertybės yra niekinamos ir kad neteisingi bei nelogiški prašymai yra daromi tam, kad pakeistų „status quo“.
Tiek LGBT+ palankūs, tiek nepalankūs simboliniai požiūriai gimsta iš praeities ir dabarties socializacijos patirčių. Simbolinis požiūris iš esmės yra apie vertybes, kurios sudaro žmogaus suvokimą apie save ir yra jo tapatybės dalis. Šios vertybės padeda individams patvirtinti jų tapatybę – kokiais žmonėmis jie norėtų būti, ir tai, kokiais žmonėmis jie norėtų būti matomi kitų.
Tai susiję su platesne ideologija ir socialinėmis grupėmis, kurioms žmogus save sąmoningai ar nesąmoningai priskiria. Pavyzdžiui, žmogus, kuris identifikuoja save kaip liberalų žmogaus teisių aktyvistą, dažniausiai teigiamai žiūri į netradicinės orientacijos žmones. Tuo tarpu konservatyvus krikščionis dažniau turės neigiamą požiūrį. Nesvarbu, apie kurią pusę šnekama, abiem jų požiūrio išreiškimas sustiprina savęs suvokimą platesnėje socialinėje grupėje.
Simbolinio požiūrio pakeitimui iš negatyvaus į pozityvų didžiausią įtaką daro koncentravimasis į vertybes, kurios yra susijusios su savęs suvokimu. Tačiau jos turi neprieštarauti jų bendruomenės ar socialinės grupės, kuriai priklauso, vertybėms. Pavyzdžiui, stipriai religingas ir krikščioniška ideologija besivadovaujantis žmogus, kuris turi neigiamą požiūrį apie homoseksualus, gali būti teigiamai paveiktas, jeigu jam parodys kitokių, tolerantiškesnių Biblijos interpretacijų. Tokios interpretacijos būtų dar veiksmingesnės, jeigu joms būtų pritarta gerbiamų religinių lyderių, artimųjų ir jo socialinėje grupėje esančių žmonių.
Kitas būdas įžiebti pokytį simboliniame požiūryje – pozityvių interakcijų, susijusių su netradicinėmis orientacijos žmonėmis, patyrimas. Šiam bendravimui svarbūs bendri tikslai, kooperacija, saikingas intymumas. Būtent toks bendravimas, kuris neretai gali sukurti sąlygas transformuoti simbolinį požiūrį į patirtinį, dažniausiai atsitinka atvejais, kai LGBT+ asmenys atsiveria artimiesiems.
Yra kelios psichodinaminės teorijos (priskiriamos prie gynybinio funkcinio požiūrio), kalbančios apie neigiamą požiūrį į homoseksualumą. Nebūtinai tik viena iš jų yra teisinga – didesnė tikimybė, kad skirtingos teorijos gali tikti skirtingais atvejais.
Heteroseksualūs vyrai gali pasąmoningai pavydėti gėjams, nes jie nėra suvaržyti vyriškų idealų.
Heteroseksualai taip pat gali pavydėti seksualinės laisvės, kuria (spėjama, nes iš tikrųjų tai – stereotipas) mėgaujasi netradicinės orientacijos žmonės. Bet kuriuo atveju pasąmoningas pavydas yra išverčiamas į priešiškumą.
Neigiamas požiūris kitos lyties netradicinės orientacijos žmonėms (pavyzdžiui, heteroseksualių vyrų homofobija lesbietėms) gali kilti iš heteroseksualų atstūmimo iš potencialių seksualinių partnerių jausmo.
Dauguma žmonių netiesiogiai siekia nemirtingumo gimdydami ir augindami vaikus. Tuo tarpu netradicinės orientacijos žmonės, nors ir neteisingai, yra matomi kaip atmetantys šį būdą. Tad galimai tai iškelia pasąmoningą mirties baimę.
Homofobija yra nuslopintų homoseksualių troškimų padarinys.
Viename moksliniame tyrime pastebėta, kad homofobiški vyrai buvo atšiauresni tiems gėjams, kurie yra panašesni į juos, negu tiems, kurie visiškai į juos nepanašūs. Tai gali būti paaiškinama psichodinamiškai: nesaugumo jausmą patiriantis heteroseksualas pajaučia didesnę grėsmę, nes panašumas reikštų, kad jis galimai yra panašus į homoseksualų vyrą būtent seksualinės orientacijos sferoje.
„Ar homofobija yra susijusi su homoseksualiu susijaudinimu?“
Tai yra vieno plačiai pagarsėjusio 1996 metų mokslinio tyrimo pavadinimas. Šis tyrimas remiasi psichoanalitikų teorijomis. Jo metu nuspręsta išsiaiškinti, ar heteroseksualūs homofobai vyrai parodo daugiau susijaudinimo homoseksualumo ženklams lyginant su heterokseksualais, kurie nėra homofobai.
 |
| „Homofobija yra nuslopintų homoseksualių troškimų padarinys“, – rašo autorė | Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Kaip sako paskutinė minėta psichoanalitinė teorija, „homofobija yra nuslopintų homoseksualių troškimų padarinys“. Kai tokie žmonės atsiduria situacijoje, kuri grasina sujaudinti jų nenorimus ir nepriimtus homoseksualius troškimus, tad jie reaguoja su panika ir pykčiu.
Tyrimui dalyviai buvo atrinkti per kelias skirtingas apklausas, o paties tyrimo metu jų susijaudinimas buvo matuojamas varpos pletizmografija. Tyrimo metu susijaudinimas matuojamas pagal tai, kiek kraujo patenka į vyrišką lytinį organą. Taip nustatomas susijaudinimo lygis.
Eksperimente naudojami dirgikliai buvo 4 minučių erotinių vaizdo įrašų segmentai. Viename iš jų buvo heteroseksualų sąmoningu sutikimu atliekami erotiniai veiksmai, kitame – homoseksualų. Vaizdo įraše buvo rodomi bučiniai, nusirenginėjimas, seksas. Taip pat buvo ir lesbiečių vaizdo įrašas siekiant naudoti tai kaip dar vieną papildomą įrankį tam, kad paryškintų homoseksualų atskyrimą nuo heteroseksualų, mat heteroseksualus ypač jaudina lesbiečių erotika.
Šio mokslinio tyrimo rezultatai rodo, kad individai, kurie yra klasifikuojami kaip homofobai ir pripažįsta turintys neigiamą nuomonę bei jausmus apie homoseksualus ir homoseksualumą, rodo ženklų susijaudinimą vyrų homoseksualų dirgikliams. Šie vyrai buvo atrinkti, nes apklausoje nurodė esą esantys griežtai heteroseksualūs ir patiriantys tik heteroseksualios kilmės susijaudinimą.
 |
| Vaikinai bučiuoja vienas kitą | Asociatyvi Cottonbro/pexels.com nuotr. |
Nors toks ir panašūs tyrimai atsako į tam tikrus klausimus, vis dar yra nemažai sferų, kuriose stipriai trūksta tyrimų. Ar šis dokumentuotas susijaudinimas tikrai susijęs su seksualiniu susijaudinimu, o gal tai – nerimo padarinys? Ar homofobės moterys patiria susijaudinimą, kai mato lesbiečių erotines scenas? Ar homofobija kaip reiškinys yra dažnas tarp moterų? Ar tiesa, kad homofobai yra prastai heteroseksualiai prisitaikę? Dar kyla daugybė klausimų.
Redaktorė: Izabelė Kačinskaitė
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net