Pagaliau net Vokietija pripažino, kad jos strategija Mordoro atžvilgiu subankrutavo. Turiu galvoje ne tik „palaikykime ekonominius santykius, idant karas ekonomiškai neapsimokėtų“, bet ir „neerzinkime ir neprovokuokime.“
 |
| Andrius Navickas | Seimo kanceliarijos/O. Posaškovos nuotr. |
Andrius Navickas
Seimo narys, TS-LKD frakcijos narys
Agresorius, matydamas, kad jo imperializmas neturi jokių neigiamų padarinių jam pačiam, tapo vis agresyvesnis ir įtikėjo savo visagalybe.
Kritikuojame tokią vokiečių „trumparegystę“, jaučiamės teisūs, kad prieštaravome ir anksčiau, tačiau...
Ar pačioje Lietuvoje „neerzinimo nuostata“ taip pat nėra naudojama kaip politinis argumentas? Turiu galvoje tvirtinimą, kad „neerzinkime maršistų“, „neprovokuokime riaušių“.
Prieš daugiau nei dešimt metų bičiulis įkūrė priklausomų žmonių reabilitacijos ir reintegracijos bendruomenę. Man tai buvo akstinas giliau pasidomėti priklausomybės ligomis. Analizavau taip pat ir dažniausias artimųjų klaidas, kurios veikiau skatina ligą nei prisideda prie sveikimo. Viena iš jų ir yra iliuzija, jog jei padėsime priklausomam žmogui dorotis su jo elgesio padariniais, „neprovokuosime“, atsisakydami savo elementarių teisių ir poreikių, ilgainiui namuose bus ramu, o priklausomas žmogus taps supratingesnis ir jautresnis. Deja, bet viskas priešingai. Vienintelis būdas paskatinti priklausomą žmogų tikrai keistis, susirūpinti sveikimu – jis turi patirti padarinius, jam negalima leisti elgtis, kaip agresoriui, kuriam agresyvus elgesys apsimoka.
Grįžkime prie „neerzinimo“ argumento visuomenės gyvenime. Galiu bandyti suprasti, nors negaliu su jais sutikti, kurie iš tiesų jaučia keistą baimę, jog viešas pripažinimas, kad žmonės skirtingi, yra linkę savaip realizuoti savo lytiškumą, reikš, kad jie negalės jaustis „teisingesniais“, „normalesniais“. Tuo labiau, kad yra dar veikėjų, kurie augina jų baimę, porindami apie mistinę „visuomenės homoseksualizaciją“. Tačiau labiausiai keista girdėti kitokį argumentą – esą gal ir gerai, jog visi Lietuvos gyventojai, kurie labai įvairūs, turėtų pamatines teises tvarkyti savo santykius, tačiau „dabar toks metas, kai negalime erzinti tos visuomenės dalies, kuri to nenori.“ Esą ir vėl galime sudaryti prielaidas agresyviems maršams ar net riaušėms.
Susimąstykime apie šį argumentą. Jis iš esmės reiškia: egzistuoja grupė x, kuri grasina, kad jei kas nors gyvens ne taip, kaip ji reikalauja, elgsis agresyviai. Toleruoti tai yra ne kas kita, kaip pasakyti – pasirinkote gerą taktiką ir dabar galite šantažuoti ir kitais klausimais. Tikimės, kad grupė x, supratusi, kad agresyvus elgesys apsimoka, jo atsisakys? Ne, agresija tik stiprės ir galiausiai peržengs ribą, kad situacija kritiška ir pripažinsime, jog reikėjo reaguoti gerokai anksčiau.
Ar tikrai to nesupranta tiek, kurie griebiasi „neerzinimo“ argumento? Spėju, kad jis paprasčiausiai patogus manipuliuoti. Nemanau, kad Laisvosios visuomenės institutas yra tiek intelektualiai neįgalus, jog nesuprastų, kad sociologinei apklausai, jei norime ne manipuliuoti, bet geriau suprasti tikrovę, negalima siūlyti klausimo: „Ar reikia svarstyti Partnerystės įstatymą dėl karo Ukrainoje paskelbus nepaprastąją padėtį?“
Analogiška kvailystė būtų klausimas: „Ar po to, kai Maskvos patriarchas Kirilas palaikė agresiją Ukrainoje, prasčiau pradėjote vertinti Laisvos visuomenės institutą, kuris žavėjosi tuo, ką Kirilas sako apie šeimos vertybes?“
Arba: „Ar Jums artimesnė Rusija, kurioje persekiojami LGBT asmenys, ar JAV, kur LGBT asmenys yra teisiškai apginti?“
Nebūčiau rašęs. Jei ne viena politikė iš opozicijos vėl nebūtų manipuliavusi tuo, kad valdantieji nori skaldyti visuomenę, o parlamentaras, buvęs Marijampolės policininkas, nebūtų pateikęs argumento: „jei svarstysime tokius teisės aktus, vėl kils riaušės ir gal net kas nors panaudos „Molotovo kokteilį.“
Pernelyg šiuose teiginiuose ataidi iškreiptą Mordoro logika. Kritikuojame vokiečius už tai, kas buvo praeityje, tačiau analogiški argumentai išlieka Lietuvoje net ir šiandien.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net