„Yra pagrįstų argumentų, kad valdžia piktybiškai nesprendžia per Baltarusijos sieną į Lietuvą patekusių migrantų padėties, o šių asmenų laikymas neapibrėžtą laiką uždarytus kalėjimo sąlygomis žaloja šių žmonių sveikatą, mažina pasitikėjimą demokratinio pasaulio sąžiningumu“, – taip skelbiama LGBTQ+ teisių organizacija Tolerantiška jaunimo asociacija (TJA) pranešime spaudai.
 |
| Asociatyvi vrm.lrv.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Žmogaus teisių aktyvistai nurodo, kad valstybei migrantų išlaikymas tampa milijonus eurų kainuojančia našta ir galimai šalies išlaidos dar didės siekiant atstatyti padaryti žalą.
Vidaus reikalų ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus duomenimis, 2022 m. kovo mėn. pradžioje sulaikymo sąlygomis Lietuvoje gyveno beveik 3 tūkst. asmenų. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros atstovų duomenimis, tarp šių asmenų yra apie 600 vaikų, tarp kurių, remiantis ankstesniais duomenimis, yra ir mažamečių vaikų be lydinčių asmenų. Taip pat tarp prieglobsčio paprašiusiųjų yra ir pagyvenusių žmonių, ir asmenų su negalia bei rimtomis sveikatos problemomis.
TJA savanoriai aktyviai prisideda padėdami Ukrainos žmonėms, taip pat savanoriauja užsieniečių, kurie pateko į Lietuvą per Baltarusiją, registracijos ar sulaikymo centruose.
Savanoriai atkreipia dėmesį, kad pabėgėlių priėmimas ir rūpinimasis jais tiek valstybės kontekste, tiek visuomenėje yra kardinaliai skirtingas. „Ar tai būtų vaikas iš Ukrainos, ar vaikas iš Irako, mes privalome juos traktuoti vienodai. Negali būti rūšiuojami vaikai į „labiau vaikus”, kuriais būtina pasirūpinti, ir „mažiau vaikus”, kuriuos galima nurašyti. Taip pat vienodai turi būti vertinami ir suaugusieji”, - teigia savanorė Kornelija Zaicaitė.
TJA nurodo, kad nuo tada, kai per Baltarusiją pradėjo atvykti prieglobsčio prašantys žmonės, Lietuva turėjo pakankamai laiko pasirengti ir užtikrinti šalies prieglobsčio sistemos vientisumą, nes prieglobsčio prašymas yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kuri galioja ir esant nepaprastajai padėčiai Lietuvoje.
Asociacija pastebi, kad prieglobsčio prašytojai nežino, kada baigsis jų sulaikymas. Praėjusiais metais Vyriausybė kalbėjo apie 6 mėnesius, o šių metų kovo pradžioje Vidaus reikalų ministerija nurodė maksimalų sulaikymo terminą - 18 mėnesių.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro duomenimis, asmenys, kuriems pavyko kirsti sieną ir paprašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikos teritorijoje, vis dar susiduria su de facto įkalinimu specialiai įkurtuose sulaikymo centruose. Gyventojams, tarp jų ir vaikams, neleidžiama palikti teritorijos, gauti paslaugų už centro ribų.
Nevyriausybinės organizacijos viešina nekokybišką, neprofesionalų, ribotą teisinį prieglobsčio prašytojų atstovavimą, pastangų atpažinti ir gydyti psichologines traumas stoką bei spaudimą neva savanoriškai išvykti į kilmės šalis. Tolerantiško Jaunimo Asociacija teigia, kad šiandien Lietuva, spręsdama humanitarines problemas, netinkamai skirsto ir savo mokesčių mokėtojų pinigus.
„Vietoje to, kad valstybė leistų šimtus milijonų eurų sienos su Baltarusija statybai, investuotų į įkalinimo centrus bene 3 tūkst. asmenų, geriau būtų tą milžinišką sumą paskirstyti integracijai, įdarbinimui, ir dar liktų dešimtys milijonų, kuriuos galima būtų skirti pagalbai ukrainiečiams, kurių, kaip matome, kasdien Lietuvoje daugėja ir greičiausiai dar daugės”, - teigia Tolerantiško Jaunimo Asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis.
Pranešime pabrėžiama, kad Lietuva nepateikia jokių pagrįstų argumentų, kodėl į Lietuvą per Baltarusiją atvykę ir šiuo metu jau gerokai daugiau nei pusę metų sulaikyti asmenys turėtų būti traktuojami kaip keliantys grėsmę šalies saugumui ir todėl negali laisvai judėti, kol sprendžiama dėl jų migracijos statuso (žinoma, kad teismuose šiuo metu yra apie 1,5 tūkst. skundų) arba nepriimti procesiniai sprendimai dėl tolimesnių veiksmų.
Baltarusijoje veikiančios organizacijos „Human Constanta” naujausio tyrimo duomenimis, Baltarusija nėra saugi šalis prieglobsčio prašytojams. Kaimyninėje valstybėje fiksuojami daugkartiniai žmogaus teisių pažeidimai prieglobsčio prašytojų atžvilgiu, tarptautinių organizacijų sprendimų ir rekomendacijų nepaisymas. Efektyvios ir tarptautinius standartus atitinkančios prieglobsčio prašymo sistemos neturėjimas kelia pagrįstų abejonių ar Lietuva, vis dar taikanti apsukimo ar išstūmimo procedūras Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, neprisideda prie žmonių kančios.
Kaip alternatyvą „Human Constanta” rekomenduoja sukurti humanitarinį koridorių Baltarusijoje įstrigusiems asmenims ir suteikti jiems galimybę prašyti prieglobsčio Europos Sąjungoje.
 |
| „Kitoks, bet savas“ viršelis |
TJA, siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į susidariusią padėtį, išleido komiksą „Paskutinis susitikimas su Amamu”, paremtą tikrais įvykiais, sekant prieglobsčio ieškotojo kelionę . Leidinys yra jungtinės veiklos rezultatas, kurį parėmė Aktyvių piliečių fondas, esantis EEE finansinio mechanizmo dalimi, Rosa Luxemburg fondas ir Jaunimo reikalų departamento remiama programa „Kitoks bet savas”.
Komiksas „Paskutinis susitikimas su Amamu”.