Prieš kelias savaites Vladas Šastas, vilkėdamas rausvos spalvos suknią, šoko savo namuose, esančiuose Ukrainos sostinėje Kyjive. 26-erių metų vaikinas dirbo stilistu. Taip buvo prieš Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą. „Mano gyvenimas dabar – visiškai pasikeitęs“, – ištarė jis.
 |
| Vladas Šastas | Instagram.com/mysterium_fascinans |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Akivaizdu, kad Ukraina pasiruošusi ginti demokratiją ir teritorinį vientisumą bei savo teisę žengti į vakarų pasaulį. Tad karas suvienijo ukrainiečius: nebėra svarbu, kokia yra tavo lytis, rasė, tautybė, kilmė, socialinė padėtis ar seksualinė orientacija, viskas, kas išties dabar vertinama – tai noras apsaugoti savo šalį.
Dar prieš gaudamas šaukimą į Ukrainos kariuomenę, LGBTQ+ bendruomenei priklausantis ukrainietis savanoriškai treniravosi Ukrainos teritorinėse gynybos pajėgose. Šios žinios praverčia kovojant prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino siųstą armiją.
Ši kova V. Šastui yra itin svarbi.
Rusijos režimas pernelyg nemėgina slėpti to, kad šalis žiauriai slopina LGBTQ+ bendruomenę ir pažeidžia jos teises. Šalyje galiojant vadinamajam „gėjų propagandos“ draudimo įstatymui, viešai draudžiama rodyti turinį nepilnamečiams apie LGBTQ+ bendruomenės klausimus. 2017 metais Rusijos kontroliuojamoje Čečėnijoje prasidėjo žiaurūs gėjų „valymai“, kai jėgos struktūros ėmė kankinti, kalinti ir žudyti homoseksualius asmenis. Žiaurus smurtas ir genocidas sukrėtė visą pasaulį. Tačiau Rusija pasaulį šiurpina ir toliau. Naujausias akibrokštas – V. Putino kariai vasario 24-ąją įžengė į Ukrainą ir pradėjo plataus masto invaziją. Dar prieš Rusijos sukeltą karą pasirodė itin neraminančių pranešimų apie jau sudarytą specialų sąrašą asmenų, kuriuos po Ukrainos okupacijos planuota išžudyti. Šio sąrašo egzistavimą Rusijos pareigūnai neigia, tačiau apie jį užsimenama JAV atstovų laiške, skirtame Jungtinėms Tautoms. Laiške nedviprasmiškai įvardijama, kad Rusijos jėgos struktūros sudarė sąrašą žurnalistų, aktyvistų ir LGBTQ+ teisių gynėjų, prieš kuriuos planuojama imtis represijų – žudynių arba išgabenimo į koncentracijos stovyklas. Tai – tikrų tikriausia žmogaus teisių katastrofa, pabrėžiama JAV laiške.
Štai kodėl LGBTQ+ ukrainiečiai skubėjo slėpti informaciją apie savo tapatybę, rašo leidinys „Forbes“. Pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą dienas jie praleido trindami paskyras LGBTQ+ pažinčių platformose, išvalė ir programėlės „WhatsApp“ pranešimus nuo su „Queer“ tematika susijusio turinio.
Jau tris savaites tebesitęsiant aktyviems kariniams veiksmams, daugelis LGBTQ+ bendruomenės narių dabar padeda Ukrainos armijai.
Ukrainos teritorinės gynybos savanoris V. Šastas leidiniui „Forbes“ sakė, kad Rusijai okupavus Ukrainą LGBTQ+ bendruomenė atsidurtų didžiuliame pavojuje. 26-erių metų vaikinas, prieš karą dirbęs stilistu, šiuo metu padeda kariuomenei tiekdamas reikiamas medžiagas. „Jeigu Rusija laimės, tai reikš tamsą. Nebus jokios laisvės ir galimybės būti savimi, o įvairios bendruomenės praras teises“, – teigė jis.
Prieš aktyvų karą Ukrainoje LGBTQ+ teisių padėtis taip pat toli gražu nebuvo ideali. Į LGBTQ+ bendruomenę čia itin aktyviai taikėsi Ukrainos religinės grupuotės. Tačiau padėtis per dešimtmetį vis tiek gerėjo: vyko „Pride“ eitynės, kūrėsi žmogaus teisių organizacijos. Ukraina net tapo prieglobsčiu daliai LGBTQ+ asmenų, pabėgusių iš prieš juos represijas taikiusių valstybių.
„Pažįstu daug LGBTQ+ žmonių, atvykusių iš Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano, kurie čia persikėlė dėl patirtos diskriminacijos gimtosiose šalyse. Ukraina jiems tapo prieglobsčiu, bet dabar jie gali viską prarasti“, – apgailestavo Ukrainos kino režisierius ir organizacijos „Ukraine Pride“ įkūrėjas Jurijus Dvizhon.
Šiuo metu LGBTQ+ organizacijos iš Ukrainos dėmesį skiria kariuomenės finansavimui ir reikmenų tiekimui.
Kadangi Ukrainos gyventojai kaip niekada ėmė remti vakarietiškas vertybes, pats V. Šastas sako nė neprivalantis slėpti savo seksualinės orientacijos, kai remia šalies gynybą.
„Aš neprivalau elgtis kažkaip kitaip, apsimesti tuo, kuo nesu. Niekam nerūpi mano tapatybė ar seksualinė orientacija. Yra bendras tikslas – laimėti ir priversti Rusijos karius palikti mūsų šalį“, – kalbėjo vaikinas.
„Mes veikiame lyg vienas, kiekvienas žmogus suvokia savo vertę ir savo atsakomybę. To priežastis, žinoma, yra siekis apginti savo tautinę tapatybę, orumą ir laisvę, ir tai padaryti ne tik Ukrainoje. Putino puolimas yra ataka prieš demokratiją, liberalias vertybes, kurios yra vienodai svarbios tiek ukrainiečiams, tiek ir visam pasauliui“, – aiškino V. Šastas.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net