Teisės mokslų daktarė, lektorė Laima Vaigė atmeta politikų, pasisakančių prieš Partnerystės įstatymą, argumentus, kad esą vykstant Rusijos sukeltam karui Europoje ne laikas rūpintis LGBTQ+ asmenų teisėmis ir vienos lyties porų partnerystės klausimu.
 |
| Laima Vaigė | Asmeninio archyvo nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
LGBTQ+ teisės – nacionalinio saugumo dalis
Universiteto LGBT grupės laidoje „Aš ne prieš juos, bet...“ kalbėjusi pašnekovė dėstė, kad žmogaus teisių klausimai, kurie Lietuvoje iki šiol kabo ore, galiausiai turėtų būti išspręsti, nes tai irgi garantuoja nacionalinį saugumą.
Lietuvos regionų frakcijos atstovė Seime Agnė Širinskienė nesėkmingai mėgino išbraukti Partnerystės įstatymą iš pavasario sesijos darbų programos teigdama, jog esą karo akivaizdoje nevertėtų dar labiau kiršinti visuomenės. Politikė akcentavo, kad dabar metas spręsti saugumo klausimus.
„Aš manau, kad mes visi suprantame, jog nėra tik vienas klausimas svarstomas Seime. Ir nėra taip, kad jeigu galvojame apie nacionalinį saugumą, tai jau nebeturime energijos galvoti apie žmogaus teises, ypač tokiu atveju, kada tos žmogaus teisės – o konkrečiai LGBTQ+ teisės – itin susijusios su vertybiniu karu. Mes matome, kad Putinas nuo kokių 2007 metų sako labai baisius dalykus apie homoseksualumą, kai kurios citatos yra tiesiog apie tai, kad Rusija turi apsivalyti nuo homoseksualumo, Europa paniekinamai vadinama „Geiropa“ ir štai jis išsiruošė į kovą prieš „Geiropą“, bet jau LGBTQ+ teisės – esą ne laikas jomis rūpintis. Skamba keistai. Dabar kaip tik laikas suvokti, kad reikia ginti LGBTQ+ teises“, – įsitikinusi L. Vaigė.
Teisininkė priminė, kad Maskvos patriarchas Kirilas po vasario 24-ąją Rusijos įvykdytos plataus masto invazijos į Ukrainą palaimino karą ir pareiškė, jog tai – kova už civilizaciją ir prieš homoseksualumą kaip nuodėmę.
„Tai yra tokia vertybinė linija“, – pažymėjo pašnekovė ir aiškino, kad Lietuvos žmonėms pagaliau reikia suprasti, kad LGBTQ+ teisės yra tarytum rodiklis, kuriuo mūsų šalis gali parodyti, kokioje pusėje – rytų ar vakarų – esame ir kokią vertybinę sistemą palaikome.
Viena koja – į ES, kita – į Rusiją
5-erius metus Švedijoje gyvenanti lietuvė svarstė, ar Lietuvos gyventojai suvokia, kad būdami Europos dalimi turi laikytis ir jos vertybių. Ji apgailestavo, kad praėjusių metų Seimo pavasario sesijoje Partnerystės įstatymo projekto pateikimui parlamentas taip ir nerado politinės valios pritarti.
„Gyvenant Švedijoje sunku pajusti, kaip yra Lietuvoje, Lietuvos Seime. Turėjau daug vilčių po paskutinių rinkimų, kad tikrai pavyks priimti Partnerystės įstatymą per pirmas 100 dienų, nes paprastai per pirmas 100 dienų praeina geresni, progresyvesni įstatymų projektai, susiję su žmogaus teisėmis. Keista, kad jis pirmą kartą nepraėjo pateikimo stadijos. Tai reiškia, kad net nebuvo diskusijos apie jį parlamente. <...> Labai sunku pasakyti, kaip bus, man atrodo, kad tokioje geopolitinėje situacijoje, kokia ji yra dabar, gal daugiau lietuvių ir Seimo narių supranta, kaip svarbu palaikyti Europos vertybes. Man atrodo, kad nuo tada, kai tapome Europos Sąjungos nariais, Lietuva ir kitos valstybės, tokios kaip Latvija, Lenkija, Vengrija tarsi viena koja Europos Sąjungoje, bet traukiniu sustojus kita koja – į rusišką restoraną vodkos įkalti“, – kalbėjo L. Vaigė.
Žmogaus teisių aktyvistė pabrėžė, nors ne vienerius metus kai kurie lietuviai žvelgė į ES kaip į finansų šaltinį, bet toks požiūris nėra sąžiningas.
„Aš nežinau, ar žmonės jau supranta, kad europinės vertybės nėra tai, į ką galima nusispjauti, juk ant bendro tarpusavio pasitikėjimo, pripažinimo principo, žmogaus teisių ir demokratijos stovi Europos Sąjunga“, – pažymėjo teisės mokslų daktarė.
„Turi būti nuoširdus bendradarbiavimas, o ne (požiūris, kad) mes visus pinigus pasiimsim ir darysim ką norėsim“, – pridūrė L. Vaigė.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net