Esu dviejų vaikų mama bei Pataisos pareigūnė. Tarnauju Lietuvai, myliu savo šalį, laikausi jos įstatymų. Tikiu, jog žinau, kas yra pagarba žmogui, visuotinai priimtos normos. Žinau ir tai, kas yra diskriminacija. Dirbu su už įvairias nusikalstamas veikas – žmogžudystes, vagystes, už smurtą prieš savo šeimos narius – nuteistais asmenimis. Integracijos į visuomenę procese niekada nekilo minčių skirstyti nuteistuosius pagal rūšis, smerkti juos ir laikyti nevertais turėti tam tikrų teisių.
 |
| 2021-ųjų „Kauno Pride“ | A. Griciaus nuotr. |
Rasa Erstikytė
Pataisos pareigūnė
Nuteistuosius, su kuriais tenka dirbti, mokau pagarbos, supratimo apie bedražmogiškas vertybes. Mokau juos empatijos kito skausmui, supratimo, ką jaučia nukentėjusieji. Mokomės, kaip yra svarbu išmokti valdyti emocijas, gebėti atsitraukti, mokomės gebėjimo neskaudinti kitų. Diskutuojame ne tik apie vertybes, diskutuojame ir apie diskriminaciją turtinės padėties, odos spalvos, lyties pagrindu. Žinote, čia problemų kyla mažiausiai. Žmonės, su kuriais diskutuoju, teigia suprantantys, kad svarbiausia gyvenime yra pats žmogus, jo pasaulėžiūra, gebėjimas būti Žmogumi. Visa kita nesvarbu.
Argi nekeista? Nuteistieji turi supratimo apie žmogaus teises ir laisves daugiau nei pataisos įstaigose nebuvę asmenys... Nes jie supranta, kas yra diskriminacija ir kaip dėl jos skauda. Paradoksalu, bet skaitant komentarus socialinėje erdvėje kyla įtarimas, kad labiau nei kai kuriems nuteistiesiems socialinė reintegracija į visuomenę reikalinga tiems, kurie nėra pabuvoję pataisos įstaigose. Įžeidinėjimai, patyčios tapo gėdinga norma ir jau plinta kitose temose..
 |
| Rasa Erstikytė | Asmeninio archyvo nuotr. |
Kaip pilietė ir kaip valstybės tarnautoja, nesuprantu ar galima rinkti politinius dividendus iš neapykantos. Kur toliau? Ir ne įsitikinimuose čia esmė. Pamatinės žmogaus teisės, demokratinėje šalyje privalo egzistuoti.
Ką paaiškinsiu savo dviem nuostabiems vaikams? Ką paaiškinsiu nuteistiesiems, su kuriais sutarėme, kad visos žmogaus teisės ir laisvės, kurios nežeidžia kito žmogaus laisvių ir teisių, yra svarbios? Visos laisvės mus praturtina ir nuo to tampame tik atviresni. Galbūt turėčiau oficialiai paaiškinti, kad egzistuoja keletas rūšių, kurios nevertos turėti tam tikrų teisių? Galbūt šios „rūšys” bus įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse?
Juk matote, kas vyksta su visuomene. Liejamas pyktis. Visuomenė eksperimentuoja, leidžia sau daug ir dažnai labai per daug.
Partnerystės įstatymas daugelio neliečia ir niekada nepalies. Ir priėmus Partnerystės įstatymą su juo nesusiję žmonės tiesiog jį pamirš bei susiras naujų temų, nes piliečiams reikia juos vienijančios idėjos. Nesvarbu apie ką. Žmonės pasiilgo vienybės jausmo. Pakeiskite temą. Skaudžiai užsižaidėte žmonių jausmais. Neturime teisės apsimesti geresniais už kitus. Niekas neturi teisės skirstyti žmonių pagal jų statusą, turtinę padėtį, lytinę pakraipą. Tai tiesiog nebrandus požiūris.
Meldžiu, susimąstykite. LGBTQ+ bendruomenė – ne mada ir ne užkratas. Paklauskite savęs – ar Partnerystės įstatymas turės įtakos konkrečiai Jums ar Jūsų šeimai? Jei turės, tai tik tiems, kuriems jis yra aktualus ir ta įtaka bus tik pozityvi.
Vilniaus universiteto mokslininkai jau kreipėsi į organizaciją „Mamos už LGBTQ+ vaikus” klausdami, kuo gali prisidėti prie visuomenės švietimo, bei inicijavo mokslinius tyrimus. Gausybė sąmoningų, šviesių žmonių, demonstruojančių suvokimą apie padėties rimtumą, gausybė nesuprantančių, ko trūksta Seimo nariams, kad pakylėtų Lietuvą į kitą lygį. Būtent taip. Laukti ne išeitis – šie žmonės, kaip ir mes, turi vieną gyvenimą. Ir tik dėl šios priežasties prašo Partnerystės įstatymo dabar. Net neįsivaizduojate, kiek daug nuostabių, iškilių, inteligentiškų, meniškų žmonių yra LGBTQ+ žmonių tarpe. Atsisukite į šiuos žmones ir jie atsidėkos Jums šimteriopai. Jie – tai mes, o kartu esame Valstybė. Nereikia skaldymo, vienykite piliečius, nes vienybė mums visiems reikalinga.
Pasiteiraukite mokyklinio amžiaus vaikų. Jų pasaulėžiūra jau susiformavusi ir dažnai pranoksta suaugusiųjų. Vaikai supranta visumą, jų karta yra daug atviresnė, linkusi kalbėti apie mums nepatogius dalykus ir matanti, kaip stipriai LGBTQ+ klausimu stagnavęs vyresniosios kartos mąstymas. Kaip galima užsimerkti prieš tai, kas akivaizdu ir dėtis, kad LGBTQ+ žmonių tiesiog nėra?
Nusikaltę žmonės yra baudžiami ir patiria tam tikrus apribojimus, ir tik laikinai, o nusikalstamų veikų nepadarę arba bausmes atlikę piliečiai privalo turėti visas laisves ir teises.
Dėl šios priežasties prašau jūsų pademonstruoti lyderystę ir nebalsuoti už Partnerystės įstatymo projekto išbraukimą iš Seimo pavasario sesijos darbų programos, kad visi kartu atviromis šypsenomis galėtumėme sakyti: „Lietuvoje gyventi gera“.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net