Šiais metais fotografui Virgilijui Šontai (1952–1992) būtų sukakę 70 metų. Kovo 25–balandžio 23 d. šio išskirtinio menininko darbai pristatomi fotografijos parodoje „Šonta. Iš archyvų“. Vilniaus queer erdvėje „išgirsti“ rengiamoje parodoje klausiama, kas sudaro menininko archyvą, kas ir kaip nusprendžia, kokie kūriniai yra pateikiami viešam žvilgsniui, kam ir kaip suteikiamas balsas kalbėti apie atmintį, kokie archyvai tampa didžiųjų įvykių informacijos šaltiniais, rašoma pranešime spaudai.
 |
| Virgilijus Šonta. 1991 m. | MO muziejaus kolekcija |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Virgilijus Šonta, neaiškiomis aplinkybėmis nužudytas prieš 30 metų, apie savo trauką vyrams atviravo fotoaparatui. Neaišku, kaip apie ją būtų kalbėjęs pakitusiuose šiandienos kontekstuose. Galimybę klausti apie tai atveria „išgirsti“ pristatoma paroda. Kūrėjo darbus naujai įprasmina pati erdvė, taip pat veikianti kaip LGBT+ susitikimų, emocinio palaikymo, queer archyvo kūrimo vieta. V. Šonta čia tampa vienu iš dalyvių, kviečiant intymiam ir lėtam susitikimui su menininko kūryba.
Tiek tarybiniais laikais, tiek po nepriklausomybės atkūrimo Virgilijus Šonta buvo įvertintas už socialiai humanistinius („Mokykla – mano namai“, 1980–83) bei simbolistinius („Daiktai ir formos“, 1979–1991) ciklus bei meistrišką jų dermę (pavyzdžiui, cikle „Skrydis“, 1977–79). Kiek mažiau apžvelgtas jo milžiniškas indėlis į Lietuvos queer fotografiją. Jo fotografiniame archyve – ir mažai tyrinėto homosocialumo tarybinėje Lietuvoje socialiniai dokumentai-liudijimai, ir kūrėjo išskirtinės, nesavalaikės queer meninės raiškos įrodymai.
Parodoje eksponuojamose nuotraukose įvairiapusiškai svarstomos laisvės, tapatybės ir žvilgsnio temos. Dirbdamas homoseksualumo kriminalizacijos ir (savi)cenzūros persmelktoje kultūrinėje aplinkoje, Virgilijus Šonta atrado savitą postmodernią fotografinę raišką, tarsi diskutuojančią su to meto queer fotografijos atstovais už Atlanto.
Paroda taip pat yra Lietuvos queer archyvo dalis. Todėl atminties tema, šalia seksualumo, joje yra kertinė. Daugiskaitinė forma parodos pavadinime nurodo į daugybę galimų tiek pereinamojo laikotarpio, tiek neheteroseksualaus būvio liudijimo formų, pabrėžiant, bet neatskiriant ir nemarginalizuojant queer patirčių. Apžvelgdami esminius visuomenės lūžius klausiame dar kartą, kam ir kokiuose pataluose nacionalinė laisvė tapo patogiausia.
Paroda veiks penktadieniais ir šeštadieniais 16:00–19:00 val. nuo 2022 m. kovo 25 iki balandžio 23 d. Adresas: „išgirsti“, Darbininkų g. 8–1 (atvira laiptinė, keli laipteliai į viršų), Vilnius. Daugiau informacijos: www.isgirsti.lt/erdve.
Parodą kuruoja: Augustas Čičelis, Viktorija Kolbešnikova, Adomas Narkevičius.
Pristatomi darbai yra MO muziejaus kolekcijos dalis. Paroda įgyvendinama remiant JAV ambasadai Lietuvoje ir Aktyvių piliečių fondui, EEE finansiniam mechanizmui.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net