„Valstiečiams“ ir daliai konservatorių reikalaujant, kad dėl karo Ukrainoje iš Seimo pavasario sesijos darbų programos būtų išbrauktas Partnerystės įstatymo projektas, o taip atsisakyta ratifikuoti Stambulo konvenciją, valdantieji pabrėžia – žmogaus teisių klausimus būtina spręsti čia ir dabar. O štai politologų teigimu, tiek LGBTQ+ teisės, tiek Stambulo konvencija nėra susiję su Rusijos karine agresija, tačiau visuomenės dėmesys nukrypo kitur ir esą sulaukti taip reikiamo palaikymo tikimybė itin maža.
 |
| Rima Urbonaitė | Stop kadras |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Argumentai – nesolidūs
Politologė, Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė naujienų agentūrai ELTA sako, kad visiškai nestebina Seimo opozicijos mėginimas pasitelkiant karo Ukrainoje temą iš Seimo pavasario sesijos darbų programos pašalinti Stambulo konvencijos ratifikavimą, Partnerystės įstatymo projekto svarstymą.
Tokį pasiūlymą išbraukti LGBTQ+ bendruomenei svarų įstatymą jau registravo Seimo narė, Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė.
„Manęs nestebina, kad tie, kurie nenori, kad šie klausimai atsidurtų darbotvarkėje, dabar naudoja visus įmanomus argumentus, kad tik į darbotvarkę šie klausimai nebūtų įtraukti. Tas karo kontekstas, kuriuo dabar yra prisidengiama, jis nestebina, kad yra kaip argumentas pasirinktas“, – komentuodama situacija naujienų agentūrai ELTA sakė R. Urbonaitė.
Tačiau ji pabrėžia, jog Rusijos agresija Ukrainoje nėra susijusi nei su Partnerystės įstatymu, nei su Stambulo konvencija, tad opozicijos argumentai siekiant šiuos klausimus iš viso pašalinti iš darbotvarkės yra nesolidūs.
Sulaukti palaikymo tikimybė maža
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė naujienų agentūrai ELTA teigė, kad nors Seimo opozicija ir priešinasi, tačiau įsisenėjusias žmogaus teisių problemas spręsti būtina.
„Nepaisant to, kad vyksta baisus karas Ukrainoje, tai nereiškia, kad nuo vidaus problemų turime atsiriboti, sakyti, kad jų nėra ir jų nereikia spręsti. Natūralu, kad jas reikia spręsti. Tačiau svarbu suprati tai, kad karo dimensija jau visiškai naujus klausimus į darbotvarkę iškelia“, – sakė J. Novagrockienė, praneša ELTA.
Profesorė sako, kilus karui Ukrainoje tapo kaip niekad aktualūs klausimai, susiję su Lietuvos saugumu, o taip pat ir ukrainiečių pabėgėlių parama. Tad, J. Novagrockienės įsitikinimu, nieko keisto, kad visuomenė dabar kur kas daugiau dėmesio skiria šiai temai, o ne LGBTQ+ teisėms. Žmogaus teisių klausimai yra nustumti į antrą planą ir to, jog jie sulauks palaikymo, anot profesorės, tikėtis neverta.
„Tai, kad Laisvės partijos atstovų yra keliamas Partnerystės klausimas, gerai. Bet, iš kitos pusės, jų šansai būti išgirstiems ir kažkokį vieną ar kitą sprendimą priimti yra dar mažesni negu buvo tuomet, kai buvo pirmą kartą buvo teikiamas projektas. Tai, aš manau, kad šie klausimai niekur nedingo, juos reikia spręsti, bet jie tiesiog yra pasmerkti nesėkmei dėl tos paprastos priežasties, kad dabar jie nesulauks pakankamo palaikymo Seime“, – sakė J. Novargrockienė.
Dėl Lietuvos regionų frakcijos atstovės A. Širinskienės pasiūlymo Seimas planuoja apsispręsti ateinantį antradienį.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net