Artėjant Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams 2020–2021 Vaivorykštės kategorijoje sulaukta beveik dviejų dešimčių nominacijų. Per dvejus metus LGBT+ bendruomenė ne tik patyrė nemažai iššūkių, bet ir parodė atsparumą neapykantai bei aktyviais veiksmais siekė proveržio žmogaus teisių srityje.
 |
| Ole Terje Horpestad | Asmeninio archyvo nuotr. |
Eglė Kuktoraitė
lgl.lt
Norvegijos ambasadorius Lietuvoje J. E. Ole Terje Horpestad sako, kad Lietuva per pastaruosius metus padarė pažangą šioje srityje, tačiau siekdami gerovės ir tvaraus vystymosi turėtume priimti visus savo piliečius ir panaudoti jų įgūdžius bei talentus.
– Pažvelkime į 2020–2021 metus. Kokios, jūsų nuomone, buvo pagrindinės Lietuvos LGBT+ bendruomenės pergalės ir iššūkiai didinant bendruomenės matomumą pandemijos laikotarpiu?
– Žinome, kad pandemijos sukelti sunkumai pažeidžiamas bendruomenes paveikė labai smarkiai. Tai daugelio šalių patirtis. Be to, bendruomenei, priklausančiai nuo matomumo užtikrinimo, siekiant pozityvaus atstovavimo ir įtraukties, socialinės erdvės mažėjimas buvo pražūtingas – renginiai neįvyko, reikėjo nukreipti išteklius, transformuoti politines darbotvarkes. LGBT+ klientus aptarnaujančių įmonių patirti nuostoliai lėmė bendruomenės susitikimų erdvių mažėjimą ir socialinės paramos tinklų silpnėjimą.
Manau, kad patys vietos LGBT+ bendruomenės atstovai turėtų apibrėžti pastarojo meto pergales ir kalbėti apie iššūkius, su kuriais jie susiduria. Kaip stebėtojas iš šalies, pastebėjau, kad LGBT+ lygybės klausimai tapo daugelio viešų diskusijų tema ir atsidūrė teisėkūros darbotvarkėje. Deja, kai kurioms iniciatyvoms įgyvendinti nepakako palaikymo, bet norėčiau tikėti, kad tai žingsnis teisinga kryptimi.
– Norvegija nuosekliai remia LGBT+ teises tiek namie, tiek užsienyje. Ko iš šios patirties būtų galima pasimokyti Lietuvoje skatinant bendruomenės matomumą, viešas akcijas, pozityvią reprezentaciją žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje?
– Kiekvienas žmogus turi lygias teises nepaisant seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar lyties raiškos. Gėjai, lesbietės, biseksualūs ir translyčiai asmenys (LGBT asmenys) turėtų turėti galimybę gyventi atvirai, o Norvegijos vyriausybė yra įsipareigojusi užkirsti kelią diskriminacijai. Visuomenės požiūris ir LGBT+ žmonių gyvenimo kokybė Norvegijoje laikui bėgant gerėjo, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad šioje srityje vis dar reikia kryptingų ir sistemingų pastangų.
Kalbant apie matomumą ir atstovavimą, „Pride“ judėjimas tapo pozityvia priemone prieš diskriminaciją ir socialinę stigmą. „Pride“ renginiai sulaukia visuomenės paramos ir vyksta nepaisant pandemijos. Ypatingai norėčiau atkreipti dėmesį į tokio pobūdžio renginius vietovėse už sostinės ribų, kurie atliepia vietos LGBT+ bendruomenių įtraukumo ir atstovavimo poreikius. Pavyzdžiui, Arendalio „Pride“ Norvegijos pietuose atskleidžia LGBT + žmonių įvairovę, užtikrina matomumą ir įtrauktį. Be to, šiemet LGBTI+ kultūros festivalis „Skeivekultur“ paminės 50-ies metų homoseksualumo dekriminalizavimo Norvegijoje sukaktį. Norvegijos žiniasklaidoje matysime platų seksualinės ir lytinės tapatybės reprezentavimo spektrą. Norvegijoje daugiau dėmesio skiriama visų žmonių grupių, sudarančių LGBT+ akronimą, priėmimui ir įtraukimui, o tai geriau atspindi įvairovę etninės kilmės, lyties ir lytinės tapatybės požiūriu.
Norvegija daugelį metų remia teises daugelyje Europos šalių. Pavyzdžiui, Lietuvoje per EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų dotacijas buvo įgyvendinta daug vertingų pilietinės visuomenės iniciatyvų. Tai vienas iš būdų, kuriuo stengiamės dalytis savo patirtimi ir palaikyti įvairovę bei lygybę visame pasaulyje.
– Oslo miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybė yra birželio 1–5 dienomis Vilniuje vyksiančio festivalio „Baltic Pride 2022“ partnerės. Koks yra savivaldybių vaidmuo didinant LGBT+ asmenų matomumą savo miestuose? Ar tokie bendradarbiavimo pavyzdžiai yra esminiai užtikrinant lygias galimybes miesto gyventojams ir svečiams?
– Norvegijos savivaldybės dėjo pastangas, siekdamos tapti ne tik įvairesnėmis ir įtraukesnėmis darbovietėmis, bet ir skatindamos šias vertybes savo gyventojų atžvilgiu. Kai kurios savivaldybės įkūrė specialius padalinius, skirtus užtikrinti, kad visi žmonės jaustųsi laukiami ir priimti vykdant infrastruktūros plėtrą ar informuotumo didinimą.
Savivaldybės yra labai svarbios skatinant įtrauktį, formuojant žinutes ir vykdant kampanijas. Valstybės finansuojamos iniciatyvos gali padėti normalizuoti LGBT+ asmenų buvimą viešojoje erdvėje. Tačiau atvirų LGBT+ žmonių pripažinimas vietos apdovanojimuose taip pat prisideda prie matomumo didinimo. Be to, savivaldybės gali paskatinti LGBT+ draugiškas įmones, ypač tose srityse, kuriose tai nėra plačiai priimta. Taip pat viešosiose erdvėse įtvirtinti lyčiai neutralią kalbą ir taip prisidėti prie įtraukties didinimo.
Labai džiaugiuosi, kad šiais metais mūsų šalių sostinės susivienijo tam, kad sutelktų dėmesį į savo vaidmenį skatinant įtrauktį ir lygias galimybes. Oslas ir Vilnius ilgą laiką buvo miestai partneriai. Tikiuosi, kad tai suteiks mūsų bendradarbiavimui naujos energijos.
– Ne visos Lietuvos savivaldybės priima ir skatina LGBT+ asmenų lygybę. Kokia jūsų žinutė tiems, kurie bando ištrinti LGBT+ bendruomenę iš viešosios erdvės, ir vietos LGBT+ bendruomenei, kuri nesijaučia visaverte savo miesto bendruomenės dalimi?
– Esu susipažinęs su tarptautiniais tyrimais, kurie atskleidžia, ką LGBT+ žmonės Lietuvoje patiria kasdieniame gyvenime ir su kokiais sunkumais susiduria. LGBT+ žmonės Lietuvoje jaučiasi diskriminuojami ir patiria depresijos riziką. Jie visada buvo ir bus mūsų visuomenėse. Bendruomenėms naudinga priimti visus savo piliečius ir panaudoti jų įgūdžius bei talentus, kad sukurtų visų gerovę. Homofobija ir kitos nepakantumo formos kenkia žmonėms ir mūsų bendruomenėms bei slopina tvarų vystymąsi, kuris įmanomas tik tada, kai visi tų bendruomenių nariai jaučiasi saugūs ir priimti savo mieste.
Pandemijos metai Lietuvoje buvo kontrastingi. Viena vertus, vietos LGBT+ bendruomenė tapo atpirkimo ožiu dėl didėjančios įtampos visuomenėje. Kita vertus, ši bendruomenė pademonstravo atsparumą ir įgyvendino daug pozityvių iniciatyvų, kurios nominuotos Vaivorykštės apdovanojimui. Ko dar reikia norint padidinti vietos LGBT+ bendruomenės matomumą ir užtikrinti lygias galimybes?
Džiaugiuosi, kad „Baltic Pride 2022“ šiemet grįš į Vilnių. Manau, kad šis festivalis daugeliu atžvilgių atskleis per pastaruosius metus padarytą pažangą. Tai taip pat puiki proga padidinti LGBT+ bendruomenės matomumą ir pozityvų atstovavimą. Festivalis taip pat suteiks susitikimų erdvę LGBT+ bendruomenei ir jos sąjungininkams.
Balandžio 26 d. bus įteikti Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai, kuriuos organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Lietuvos negalios organizacijų forumu, nacionaline LGBT teisių organizacija „LGL“ ir Moterų informacijos centru. Generalinis renginio rėmėjas „Swedbank“. Pagrindiniai rėmėjai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Britų taryba, UAB „Rimi Lietuva“, AB „Telia Lietuva“, UAB „Integre Trans“, Norvegijos Karalystės ambasada, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.