Šią savaitę Seimui atmetus Agnės Širinskienės siūlymą iš pavasario sesijos programos išbraukti Partnerystės įstatymą, opozicija ir toliau kartoja, kad šio klausimo nereikia svarstyti, nes neva jis vykstant karui Ukrainoje skaldo visuomenę ir tik didina įtampą. Tačiau dalis valdančiųjų atkerta, kad be LGBTQ+ lygiateisiškumą garantuojančio įstatymo Lietuva lieka Kremliaus įtakos zonoje.
 |
| Agnė Širinskienė | Seimo kanceliarijos/O. Posaškovos nuotr. |
Tomas Norkus, jarmo.net
tomas.norkus@jarmo.net
Kalba apie visuomenės apklausas
Partnerystės įstatymo oponentai teigia, kad įstatymui pasiekus Seimo salę nebus surinkta pakankamai balsų jį pateikti.
Apie tai, ar šis laikotarpis yra geras laikas Partnerystės įstatymo klausimui, buvo kalbama penktadienį LRT radijo laidoje „Radijo ringas“.
Lietuvos regionų frakcijos atstovė A. Širinskienė visuomet priešinosi Partnerystės įstatymo priėmimui. Praėjusių metų pavasarį ji teigė, kad tam ne laikas, nes sprendžiama COVID-19 pandeminė situacija ir žmonės yra itin jautrūs žmogaus teisių klausimams. Dabar ji remiasi karo situacija.
„Greičiausiai matėme, kas dėjosi pernai, kai buvo bandoma svarstyti Partnerystės įstatymą, tai įvairūs mitingai, žmonių laiškai, galų gale, turime ir visuomenės apklausas, ne vieną ir ne dvi, kuriose yra akivaizdu, kad per 80 procentų Lietuvos gyventojų nepritaria partnerystės, kur yra įteisinamas homoseksualių asmenų santykis, įteisinimui“, – štai tokius argumentus, kodėl Seimas neturėtų svarstyti Partnerystės įstatymo, pažėrė A. Širinskienė.
Anot jos, šiuo metu vykstant Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir Lietuvos gyventojams susivienijus teikiant ukrainiečiams paramą, nevalia skaldyti visuomenės.
Skaičiuoja balsus
„Vargiai, ar bus priimtas įstatymas, nes nėra balsų. Tai yra skaldymas dėl skaldymo arba procesas dėl proceso“, – įsitikinusi politikė.
A. Širinskienė skaičiavo, kad esą Partnerystės įstatymo projektą remia 65 Seimo nariai. „Nėra Seimo paramos“, – konstatavo Lietuvos regionų frakcijos atstovė.
Laisvės frakcijos Seime atstovas Vytautas Mitalas komentavo, kad su Seimo nariais apie įstatymą yra diskutuojama.
 |
| Vytautas Mitalas | Seimo kanceliarijos/Olgos Posaškovos nuotr. |
„Dirbome ir dirbame visą šį laiką kalbėdami su kolegomis Seimo nariais dėl to projekto dizaino, kuris būtų priimtinas didesnei daliai parlamentarų, jeigu teisingai pamenu, gerbiama kolegė Agnė Širinskienė taip pat yra kažkurioje laidoje sakiusi, kad tam tikram partnerystės modeliui pritartų. Šioje vietoje mes dirbame, dėliojame balsus ir siekiame, kad labai senas klausimas, kurį Lietuva tam tikriems piliečiams skolinga jau kurį laiką, būtų patvirtintas“, – kalbėjo jis.
Be to, Seimo pirmininkės pavaduotojas aiškino, kad Seimo nariai su Partnerystės įstatymo projektu bus supažindinti dar prieš jį užregistruojant.
Tačiau A. Širinskienė teigė, kad jeigu jai tam tikras Partnerystės įstatymo turinys būtų priimtinas, ji esą nežinanti, ar įstatymas tuomet taptų priimtinas ir „laisviečiams“.
„Siekiama partnerystei suteikti šeimos teisinį statusą“, – tai, kas jai labiausiai kliūva dėl Partnerystės įstatymo, įvardijo Lietuvos regionų frakcijos atstovė.
Širinskienės elgesį prilygino teatrui
Pabrėždamas, kad Partnerystės įstatymas greičiausiai bus teikiamas pavasario pabaigoje, V. Mitalas aiškina, kad pirmiausia parlamentas imsis Rusijos karo Ukrainoje klausimų, tačiau juos išsprendus ateis metas kalbėti apie LGBTQ+ lygiateisiškumą.
„Yra suplanuoti klausimai ir nesuplanuoti klausimai. Dabar Seime, akivaizdu, yra nesuplanuotų klausimų, kuriuos reikia išspręsti, tai susiję su karu Ukrainoje, su nacionalinės gynybos situacija. Ir akivaizdu, kad išsprendus šiuos klausimus atsiras vieta suplanuotiems dalykams“, – apie dar 2020 metų Seimo rinkimų metu žadėtas judinti žmogaus teisių problemas kalbėjo V. Mitalas.
Anot jo, partnerystė yra klausimas, vertas diskusijų. Seimo pirmininkės pavaduotojas teigė, kad Seime yra daugybė su karu nesusijusių klausimų, pavyzdžiui, pačios A. Širinskienė frakcijos pasiūlymas įstatymas dėl Liustracijos įstatymo. „Tai irgi labai kontraversiškas klausimas. Tai, kad parlamente yra klausimų, keliančių diskusijas, man atrodo visiškai normalu. Kad partnerystė turi būti įteisinta – man taip pat atrodo normalu“, – sakė V. Mitalas.
Be to, „laisvietis“ stebėjosi A. Širinskienės iniciatyva Partnerystės įstatymo projektą išbraukti iš sesijos programos. Anot jo, po paskutinių Seimo statuto pataisų programos tvirtinimas teliko formalus, o atskirti klausimai gali būti papildomai įtraukti protokolu. „Ir daryti dabar teatrą iš šito klausimo darbų programos tikrai yra visuomenės skaldymas“, – sakė V. Mitalas.
Kaltinimai palaikant Kremliaus ideologiją
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad A. Širinskienės pasiūlymu išbraukti partnerystę iš sesijos programos siekiama pataikauti Kremliaus idėjoms. V. Mitalas įsitikinęs, kad panašumų tarp save tradicinių vertybių gynėjais laikančių veikėjų ir Lietuvai nedraugiškų rėžimų išties yra.
„Per pastarąjį laikotarpį nuo vasario 24 dienos – kaip tik sukankama daugiau nei mėnuo – girdėjome daug pareiškimų iš Z šalies, nuo Putino iki patriarcho Kirilo, kuris dar sau leido paaiškinti, kad Donbase karas kilo dėl gėjų paradų, nes gėjų pardai – testas vakarų valstybėms, ir tos šalys, kurios leisis daryti gėjų paradus, tinka vakarams, o tos šalys, kurios nesileidžia, tokiu būdu turi priklausyti Rusijos erdvei. Tie panašumai aišku yra. Mes visi suprantame, kad mažumų teisės vakaruose yra labai smarkiai ginamos“, – teigia Seimo pirmininkės pavaduotojas.
Be to, V. Mitalas aiškino, kad A. Širinskienės sukurstyti asmenys į Seimo narių pašto dėžutes siuntinėjo laiškus, kuriuose ragino nekalbėti ne tik apie Partnerystės įstatymą, bet ir atsisakyti idėjos ratifikuoti Stambulo konvenciją, nors pastarojo klausimo Seimo pavasario sesijos darbų programoje net nėra.
„Tai aš siūlyčiau kolegei baigti šį teatrą, ji turi gerą galvą ant pečių, tikrai puikiai supranta, kas čia vyksta. Visi suprantame, kad mes turėsime pasirinkti rytus ar vakarus, o ne drugną vandenėlį“, – teigė „laisvietis“.
A. Širinskienė neigė, kad rinkėjų prašė rašyti kolegoms laiškus, tačiau pabrėžė, kad esą galėjo taip būti, jog iš neva 80 procentų nepritariančių Partnerystės įstatymui dalis jų kreipėsi į parlamentarus.
V. Mitalas atkreipė dėmesį, kad Partnerystės įstatymui prieštarauja tikrai ne 80 proc. lietuvių, o esą mažiau. Anot politiko, priešiškumas mažėja. „Apklausos, kurias aš turiu, rodo, kad tai gerokai mažesnis skaičius“, – sakė politikas.
Teigia, kad abiejų pusių kaltinimai – nepagrįsti
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas LRT laidoje „Radijo ringas“, komentuodamas A. Širinskienės ir V. Mitalo argumentus, pastabų turėjo tiek Partnerystės įstatymo oponentams, tiek ir šalininkams.
„Argumentas, kad esame kare ir dėl to negalime diskutuoti kitomis temomis, man skamba visiškai neįtikinamai. Temų, kaip mes žinome, darbotvarkėje yra didelis spektras ir tas argumentas galiotų tik tada, jeigu išties yra kažkokių <...> klausimų, kurie karo kontekste – tiesa, mes nekariaujame tiesiogiai – esant įtemptai situacijai nesugebėtume išspręsti“, – dėstė A. Lašas.
Be to, pašnekovas teigė, kad abiejų pusių kaltinimai vienas kitai skaldant visuomenę arba tarnaujant Kremliui, yra nepagrįsti. „Tai, kad Putinas reprezentuoja ar pasisako už tradicinės šeimos vertybes, nereiškia, kad žmogus, kuris taip pat pritaria tam, po to pritaria ir viskam kitam, ką daro Putinas. Tai elementari logikos klaida“, – kalbėjo jis.
Redagavo Jonas Valaitis
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net