Kasmet kovo 31-ąją minima translyčių asmenų matomumo diena. Atkreipiamas dėmesys ir į tuos žmones, kurie neprisiskiria savęs nė vienai lyčiai, ar savo tapatybę apibrėžia už binarinės vyro–moters lyčių sistemos ribų (anglų kalboje tokiems žmonėms apibūdinti vartojamas terminas „non-binary“). Kovo 31-oji – puiki proga šių žmonių matomumui aptarti. Tai svarbu siekiant atkreipti dėmesį, kad vis dar labai daug žmonių vien dėl lytinės tapatybės kenčia nuo smurto ir nepriimtino elgesio bei diskriminacijos. Kitaip tariant, šių žmonių padėtis – nelygiateisė, rašoma pranešime spaudai.
 |
| Asociatyvi Vladimir Vladimirov/Istockphoto nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Translyčių asmenų lytinė tapatybė neatitinka gimimo momentu priskirtos lyties. Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA) atkreipia dėmesį, kad daugelis žmonių niekada nesusimąsto, kokia yra jų lytinė tapatybė, nes ji atitinka biologinę lytį. O tiems, kam kyla klausimų apie tai, ką reiškia būti translyčiu ar savęs nepriskiriančiu lyčiai, esančiai mums pažįstamoje dviejų lyčių sistemoje, ieškoti atsakymų nelengva: tai gali reikšti skirtingus dalykus, nes translytiškumas nėra išskirtinai tik vienos tapatybės (vyriškos, moteriškos ar „non-binary“ lyties) išraiška. Taigi, norint suprasti šiuos žmones, reikia su jais kalbėtis, klausytis ir – svarbiausia – išgirsti.
„Nepateisinama, kad translyčiai asmenys yra paliekami įstatymų užribyje, nors Konstitucijos 29 straipsnis mus įpareigoja visus asmenis šalyje traktuoti lygiateisiškai. Jei vadovautumėmės Konstitucija, tai įveiktume pagrindines kliūtis translyčiams ir „non-binary“ žmonėms būti lygiateisiais“, – teigia TJA pirmininkas Artūras Rudomanskis.
 |
| Artūras Rudomanskis | LGL/A.Didžgalvio nuotr. |
Tarp TJA narių esantys translyčiai ir „non-binary“ asmenys labai dažnai vardija įvairiausias problemas, su kuriomis jie susiduria visuomenėje. Karo Ukrainoje akivaizdoje TJA pasiekė pagalbos prašymai, kai net ir nuo karo priversti bėgti translyčiai asmenys susidūrė su problemomis pasienyje dėl dokumentų, kurie neįtiko pasieniečiams.
TJA leidžiamų LGBTQ+ komiksų kūrėjai pamėgino dalį šių rūpesčių iliustruoti ir padėti visuomenei bent kiek su jais susipažinti. Neseniai išleistame TJA komikse „(Ne)naujas gyvenimas būti Jonu“ ne tik įvardijamos problemos, bet ir jau įvykę pokyčiai, o kartu ir vis dar keliami lūkesčiai Lietuvoje. Leidinys yra jungtinės veiklos rezultatas, kurį parėmė Aktyvių piliečių fondas, esantis EEE finansinio mechanizmo dalimi, Rosa Luxemburg fondas, o taip pat ir Jaunimo reikalų departamento remiama programa „Kitoks bet savas”.
Paklaustas, kas pirmiausia šauna į galvą, kai kalbame apie translyčių asmenų teises Lietuvoje, translytis TJA narys Klaidas atsako: „Politikai prieš rinkimus žadėjo, kad bus įstatymu sureguliuotos lyties pakeitimo sąlygos ir tvarka. Tačiau kol kas jaučiama tik poįstatyminė kosmetika, o šioje Seimo pavasario sesijos darbų programoje toks projektas net nebuvo siūlytas. Tai blogas ženklas visai bendruomenei, nes tai reiškia, kad galimai šis pažadas šią Seimo kadenciją nėra planuojamas įgyvendinti“.
 |
| Klaidas Petručionis | Jarmo.net nuotr. |
TJA pastebi, kad LGBTQ+ bendruomenės teisių proveržis galėtų būti pasiektas tik tuomet, jei visi įstatymų projektai, reikalingi šiai bendruomenei, būtų pateikti vienu metu ir neatidėliojant kartu priimti.
TJA pirmininkas A. Rudomanskis pastebi, kad yra žinoma, jog visi LGBTQ+ bendruomenei reikalingi įstatyminiai pokyčiai jau parengti. Anot jo, įstatymų leidėjai ne vienerius metus kalba tiek apie lyties keitimo tvarką nustatančius įstatymų projektus, tiek apie tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą, tiek apie Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos, kuria draudžiama kalbėti apie LGBTQ+ šeimas, panaikinimą. „Beje, ši nuostata remiasi Rusijoje priimtu „gėjų propagandos“ draudimo įstatymu. Kada įstatymų leidėjai planuoja panaikinti diskriminacinio pobūdžio įstatymus, kurie Lietuvą daro panašią į Rusiją?“ – klausia A. Rudomanskis.
TJA pažymi, kad dėl LGBTQ+ teisių užtikrinimo yra puikių pavyzdžių Maltoje, Ispanijoje, Kanadoje ir kitose valstybėse, kuriose LGBTQ+ bendruomenės lygias teises užtikrinantys pokyčiai priimami vienu metu. TJA pirmininkas A. Rudomanskis kelia klausimą, kam yra naudingas toks ilgas LGBTQ+ lygiateisiškumo problemos neišsprendimas bei žmogaus teisių klausimų išskaidymas, dėl kurio diskutuojant visuomenėje nuolat susiformuoja įtempta nuotaika ir tuomet LGBTQ+ teisių klausimai atsimuša į sieną.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net