Lietuvos šeimų sąjūdžio vardu pirmadienį žurnalistams buvo išplatintas pranešimas, kad esą Partnerystės įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai. Pranešimą paskelbęs asociacijos „Kauno forumas“ atstovas kreipėsi ir į prezidentą Gitaną Nausėdą. Tiesa, šalies vadovą pasisakyti raginančiame tekste skelbiama žinia – melaginga.
 |
| Asociatyvi Polinos Tankilevitch/Pexels.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Pranešime žiniasklaidai A. Rusteika nurodo, kad neva Stambulo konvencijos ratifikavimas, Partnerystės įstatymo projektas, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisomis siekiama diskriminuoti Lietuvos šeimas.
„Tai dar vienas bandymas pažeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir diskriminuoti kiekvieną Lietuvos šeimą, kiekvieną vaiką, kiekvieną pilietį, uždraudžiant auklėti savo vaikus pagal savo dorovinius ir religinius įsitikinimus. Iš neteisės negali kilti teisė, pažeidžiant Konstituciją negali būti priimti teisėti įstatymai“, – savas tiesas mėgino įrodinėti A. Rusteika ir pareiškė, kad Lietuvos šeimų sąjūdis kreipiasi į G. Nausėdą ragindamas jį išreikšti savo poziciją šiuo klausimu.
Apie tai, kaip partnerystės gali prieštarauti Konstitucijai, A. Rusteika pranešime nedetalizavo. Susisiekti su „Kauno forumo“ atstovu nepavyko – į jarmo.net žurnalisto skambutį jis neatsiliepė.
 |
| Momentinė ekrano kopija |
Partnerystės įstatymo projektą, prie kurio Seimas žada grįžti dar šią pavasario sesiją, rengiantys Seimo nariai teigia, jog partnerystę galėtų sudaryti ir vienalytės poros. Nemažai šiam įstatymui prieštaraujančių politikų ir visuomenės veikėjų teigia, kad neva įstatymas pažeidžia Konstituciją – neva santuoką sudaryti gali tik vyrai ir moterys, dėl to ir šeimomis laikomos tik skirtingų lyčių poros.
Konstitucijoje pasisakoma, jog „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“. Taigi, homoseksualių asmenų santuokos Lietuvoje išties nėra įteisintos. Tačiau Konstitucinio Teismo (KT) vertinimu, šeimos nebūtinai sudaromos santuokos pagrindu ir neprivalo būti tik iš skirtingų lyčių asmenų.
Konstitucinis Teismas (KT) 2019 m. paskelbė, jog Lietuva turi suteikti leidimą gyventi užsieniečiui, kuris kitoje valstybėje sudarė santuoką su tos pačios lyties lietuviu. Sprendime akcentuota, jog tos pačios lyties asmenų porų tiek privatus, tiek šeimos gyvenimas turi būti saugomas lygiai taip pat, kaip ir skirtingų lyčių asmenų porų
Taigi, teiginys, jog esą Partnerystės įstatymas, kuris numatytų galimybę oficialiai įregistruoti savo santykius, prieštarauja Konstitucijai, yra melagingas.
KT taip pat išaiškino, jog demokratinėje teisinėje valstybėje tam tikru laikotarpiu vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatos ar stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamu pagrindu, kuriuo galima pažeisti asmens teisę į asmeninio ir šeimos gyvenimo, santykių su kitais šeimos nariais, apsaugą.
Kaip rašo teisės naujienų portalas teise.pro, KT priminė, jog konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalyje. KT akcentavo, jog santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti, tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net