Kol vienus svetingai priimame, kitus be gailesčio siunčiame atgal. LGBTQ+ pabėgėliai iš Artimųjų Rytų stebisi Migracijos departamento pareigūnų sprendimais

Į Lietuvą atvyksta pirmieji ukrainiečiai, bėgantys nuo karo siaubo. Tuo pat metu mūsų šalyje jau ne vieną mėnesį leidžia ir pabėgėliai iš Artimųjų Rytų, persekioti tėvynėje. Nors iš Rusijos užpultos Ukrainos atvykę žmonės sutinkami svetingai, tačiau dalis migrantų iš tolimesnių kraštų atstumiami ir gali būti išsiųsti atgal į kilmės šalis. Jose, kaip pasakoja pabėgėliai, jie susiduria su represijomis. Tarp nuogąstaujančiųjų, jog bus grąžinti atgal į nesaugias valstybes – ir LGBTQ+ bendruomenės atstovai. LGBTQ+ prieglobsčio prašytojai iš Artimųjų Rytų portalui jarmo.net pasakoja apie patirtas represijas gimtosiose šalyse. Vienos iš Lietuvos LGBTQ+ organizacijų Lietuvoje duomenimis, kai kurių neheteroseksualių pabėgėlių prieglobsčio prašymai buvo patenkinti, tačiau toli gražu ne visi.

Asociatyvi Alex Azabache/Lara Jameson/Pexels.com nuotr.


jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

„Į Lietuvą atvykau su savo vaikinu, kuris 2 metams ir 2 mėnesiams buvo nuteistas kalėti Irako kalėjime“, – pasakojo vienas migrantų, parodęs ir teismo sprendimą, kuriame pabrėžiama, kad asmuo yra nuteisiamas būtent už „homoseksualumo praktikavimą“.

Anot jo, toks teismo sprendimas yra pakankamas įrodymas, jog Irakas homoseksualumą laiko nusikaltimu, todėl, vaikino teigimu, LGBTQ+ asmenys į Iraką jokiu būdu neturėtų būti išsiunčiami.

Kitas iš Irako į Lietuvą per Baltarusiją atvykęs prieglobsčio prašytojas portalui jarmo.net taip pat nurodė pabėgęs iš savo kilmės šalies dėl vykdyto valdžios persekiojimo, bet esą Lietuvoje siekiama jį grąžinti atgal. „Dėl seksualinės orientacijos buvau persekiojamas, todėl net 9 kartus bėgau į Turkiją, į Graikiją ieškodamas apsaugos. Buvau sumuštas. Po to keliavau į Baltarusiją ir nelegaliai kirtau (Lietuvos) sieną bei paprašiau prieglobsčio Lietuvos Respublikoje“, – teigė jis ir pareiškė, kad pateikus visus dokumentus ir įrodymus prieglobsčio prašymas buvo atmestas. 

Sprendimą galima skųsti teismui, tačiau jeigu skundas bus atmestas, vaikinas nuogąstauja susidursiantis su grėsme būti grąžintam atgal į jį persekiojusią šalį.

LGBTQ+ teisių organizacijos TJA pirmininkas Artūras Rudomanskis teigė žinantis, jog dalies LGBTQ+ asmenų prieglobsčio prašymai Lietuvoje buvo patenkinti, bet dar daugiau prašymų – atmesta. Tiesa, kiek konkrečiai, skaičiuojama nėra. „Migracijos departamentas statistikos pagal asmenų seksualinę orientaciją nekaupia“, – portalui jarmo.net teigė Migracijos departamento administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Tumalavičienė.

Pirmąkart gali jaustis laisvai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertų grupė stebi, kaip užtikrinamos lygios galimybės migrantų sulaikymo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje ir Rukloje. Keliasdešimčia migrantų turėjusi Lygių galimybių integravimo grupės ekspertė Ieva Laugalytė pasidalijo sukauptomis įžvalgomis. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos parengtame pokalbyje ji prabilo ir apie LGBTQ+ pabėgėlius.

„Stebėsenos metu kalbėjau su neheteroseksualiu asmeniu, klausiau įprastų, su lygiomis galimybėmis susijusių klausimų, o labiausiai jis man norėjo papasakoti, kiek daug jam reiškia tai, jog čia jis pirmą kartą gyvenime gali jaustis laisvai ir saugiai dėl savo seksualinės orientacijos, nes jo kilmės šalyje LGBTI+ asmenys susiduria su persekiojimu", – teigia I. Laugalytė.

Ieva Laugalytė / Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotr.


„Grįžimas gali baigtis smurtine mirtimi"

Savanorių grupė, teikianti tiesioginę humanitarinę pagalbą pabėgėliams ir migrantams Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, išplatino pranešimą, kuriame teigė, jog Lietuvos Migracijos departamento specialistai nepagrįstai atmeta migrantų prieglobsčio prašymus. 

„Facebook" puslapyje „Sienos grupė" rašoma: „Lietuvoje šiuo metu yra apie 3500 žmonių užsieniečių sulaikymo centruose.
 
Jie visi apgyvendinti centruose, mažai kuo besiskiriančiuose nuo įkalinimo įstaigų, be jokios teismo sprendimo.
 
Pirmas laisvės apribojimo terminas buvo 6 mėn., vėliau, 2021 m. gruodį, buvo nuspręsta šį terminą dar pratęsti 6 mėnesiams.
 
Per visą šį laikotarpį didžiosios dalies žmonių prieglobsčio prašymai buvo atmesti.
 
Iš to, ką girdime bendraudami su žmonėmis, ką matome skaitydami jų gautus dokumentus (ir versdami žmonėms į jų kalbas, aiškindami), pastebime, jog Lietuvos specialistai turi keletą „paruoštukų” praktiškai visiems. Ir jų esmė yra parašyta paskutiniame sakinyje: „Prieglobsčio prašymą atmesti”.

Girdime ir daug neteisybės, kai gautame prieglobsčio atsakyme, vienas įvardijamų argumentų yra - nebuvo pateikti istoriją patvirtinantys dokumentai. Nors žmonės teigia juos pateikę. Ir atsiunčia mums laiško kopijas, kur išties visi dokumentai prikabinti ir pateikti.
 
Neramu, jog tarp tų, kurie šiandien savo rankose laiko prieglobsčio prašymo atmetimus, yra žmonės, kuriems išties reikia apsaugos - kurie patyrė kankinimus, sužalojimus, persekiojimus ir negali grįžti į savo kilmės šalį. Neretai grįžimas gali baigtis smurtine mirtimi".



Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
Naujesnė Senesni