Kovo 11-ąją girdėjome Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatės Zitos Šličytės homofobišką demagogiją apie tai, kad Lietuvoje vyksta kažkokia homoseksualizacija. Neketinu plačiau plėstis aiškindamas, kodėl šventą Lietuvai dieną savo bendrapiliečių, neabejotinai irgi padėjusių iškovoti Nepriklausomybę, užsipuolimas ir neapykantos kurstymas prieš juos neturi nieko bendro su laisve ir pagarba vienas kitam. Tačiau neketinu tylėti apie tai, jog LGBTQ+ asmenys visame pasaulyje prisideda prie visų bendro gėrio, o taip pat ir kovos už laisvę. Manau, kad tą puikiai parodo karas Ukrainoje.
 |
| Jonas Valaitis | jarmo.net nuotr. |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Kas sieja LGBTQ+ bendruomenės kovą už laisvę mylėti ir nebūti dėl to pasmerktam su kvapą gniaužiančia ukrainiečių kova už savo šalies Nepriklausomybę?
Į šį klausimą pamėginsiu atsakyti pažvelgdamas iš kiek tolėliau.
Drąsa, sužavėjusi pasaulį
Kaip portale advocate.com pastebi Johnas Casey, Antrojo pasaulinio karo metu Didžiosios Britanijos bombardavimo įkarštyje karalius George'as VI ir premjeras Winstonas Churchillis liko Londone, o ne bėgo ieškodami saugumo. Istorija šias abi istorines asmenybes prisimena už jų drąsą, už britų įkvėpimą pasipriešinti agresijos akivaizdoje. Daugelis istorikų ir Antrojo pasaulinio karo žinovų lygina Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį su W. Churchiliu ir George‘u VI. Šalies vadovas liko Ukrainos sostinėje Kyjive per barbarišką Rusijos invaziją prieš Ukrainą ir tebesitęsiantį šalies bombardavimą .
Rusijos armijos artilerijos pasekmės – prarastos gyvybės, išsigandę vaikai, bijantys vyrai ir moterys. Širdį draskantys vaizdai, kai iš karo draskomos šalies bėga ukrainiečiai – seni, ligoti žmonės, be tėvų likę vaikai, vienišos motinos – tarytum nukelia į praeitį, kai Antrojo pasaulinio karo metu Europos širdyje vyko tikros skerdynės. Baugi praeitis netikėtai tapo dabartimi.
Stebint interviu su ukrainiečiais, kertančiais Ukrainos sieną į gretimas, saugias nuo karo valstybes, galima pajusti nuoširdžią neapykantą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris yra atsakingas už masines žudynes, surengtas dėl jo įgeidžio atkurti Sovietų Sąjungos imperiją.
Tuo pačiu metu V. Zelenskiui jaučiama pagarba ir susižavėjimas. Jį gerbia ne tik ukrainiečiai, tačiau ir visas likęs laisvasis pasaulis. Ukrainos Prezidentas moko lyderius vadovavimo per pačias tamsiausias valandas pamokų.
V. Zelenskis parodė, kaip svarbu kovoti už laisvę. Jis drąsiai ėjo į Kyjivo gatves, savo biure sostinės centre rengė spaudos konferencijas su žurnalistais, nors jo medžioti buvo pasiųsti ištisi Rusijos kariniai būriai.
LGBTQ+ lygybė – taip pat Ukrainos laisvės dalis
Verta pastebėti, kad daugelis tik dabar stebisi V. Zelenskio tvirtumu, tačiau mums, LGBTQ+ žmonėms, jo drąsa atsiskleidė kur kas anksčiau.
Pradėkime nuo to, kad Ukraina, žinoma, negali būti vadinama šalimi, visiškai užtikrinančia LGBTQ+ asmenų lygybę: joje vis dar nepripažįstamos vienalyčių porų santuokos. Nepaisant to, šalyje vyko ne vienos LGBTQ+ eitynės, žmonės apie savo teises ir laisves ėmė kalbėti vis garsiau ir drąsiau. O V. Zelenskis tapo pirmuoju tuometiniu kandidatu į Ukrainos prezidento postą, viešai pareiškusiu, kad lygybės srityje nori nuveikti kur kas daugiau nei iki šiol tai buvo padaryta. Jis pripažino, kad LGBTQ+ bendruomenei reikia suteikti lygias teises.
Prisiminkite, jog 2019 metais per rinkimų kampaniją V. Zelenskis išgarsėjo visame pasaulyje, kai internete išpopuliarėjo vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip dabartinis Ukrainos prezidentas apšaukė homofobus. Kol prieš LGBTQ+ asmenis nusiteikę protestuotojai isteriškai šūkaliojo apie iškrypimus, V. Zelenskis jiems piktai atsakė: „Aš nieko blogo nepasakysiu apie gėjus, nes mes gyvename laisvoje visuomenėje. Palikite tuos žmones ramybėje dėl Dievo meilės“. Laisvajame vakarų pasaulyje Ukrainos Prezidentas buvo plačiai giriamas už drąsą ginant LGBTQ+ bendruomenės lygiateisiškumo siekį. Be to, praėjusių metų rugsėjį V. Zelenskis Vašingtone susitiko su JAV Prezidentu Joe Bidenu. Abu lyderiai paskelbė bendrą pareiškimą. Jame Ukrainos Prezidentas įsipareigojo padaryti daugiau, kad būtų užtikrinta LGBTQ+ asmenų lygybė.
Ukraine's president @ZelenskyyUa clapbacks at a homophobic heckler during his yesterday's 14-hour presser in Kyiv:
— maksym.eristavi 🇺🇦🏳️🌈 (@MaximEristavi) October 11, 2019
'Won't say anything bad about gay people to you, because where are living in a free society. Leave those people alone, for God's sake!' pic.twitter.com/ugc1oDpUSb
„Su JAV parama Ukraina toliau skatins pagarbą žmogaus teisėms, pilietinėms laisvėms ir pagrindinėms teisėms pagal tarptautinius standartus ir įsipareigojimus, taip pat kovos su rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu ir LGBTQI+ bendruomenės diskriminacija. Ukraina planuoja sustiprinti atskaitomybę už smurtą prieš visus asmenis nepaisant lyties, rasės, etninės priklausomybės, religijos, seksualinės orientacijos ar politinių pažiūrų“, – štai taip sakoma pareiškime.
Atkreipkite dėmesį, kad išeiti su tokiu pažadu nebuvo lengva. Juk iki šiol daugelyje Rytų Europos ir Eurazijos šalių (taip pat ir Lietuvoje) vis dar vyrauja įsitikinimas, jog esą LGBTQ+ tapatybė tėra kaži koks menamas vakarų importas.
Galima spėlioti, jog V. Zelenskio progresyvias pažiūras suformavo būtent tai, jog jis kur kas geriau susipažino su LGBTQ+ asmenų tapatybėmis nei jo pirmtakai, kadangi kilo iš pramogų pasaulio. Ankstesni Ukrainos lyderiai vis dar „laužosi“ kalbant apie LGBTQ+ asmenų lygybės temą ir viešai jokiu būdu nepareiškia, jog visi žmonės turi būti lygūs nepaisant jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Kitaip tariant, pastarieji LGBTQ+ egzistenciją Ukrainoje nukišo į tamsų pakraštį.
Kalbant apie laisvės kovas, neretai LGBTQ+ žmonių indėlis yra ignoruojamas. Naratyvas, kad esą už Lietuvos laisvę kovojo tik lietuviškų tradicijų kanonus atitinkantys didvyriai, plačiai paplitęs mūsų šalies istorijos moksle. Panašios tendencijos pastebimos ir Ukrainoje. Tačiau verta žinoti, kad Rusijos kariuomenei įsiveržus į Ukrainą, LGBTQ+ bendruomenė taip pat pakilo į kovą. Lietuvos LGBTQ+ portalas jarmo.net jau rašė apie Kyjive įsikūrusio LGBTQ+ klubo „Versace“ šokėją, išėjusį į kovos lauką ir pareiškusį: „Mokame ne tik šokti... Mokame ir gintis“. Taip pat rašėme ir apie būrį LGBTQ+ bendruomenės narių, kurie Charkove paėmė į nelaisvę Putino armijos karius. Nejaugi jų kova – mažiau verta pagarbos nei heteroseksualių ukrainiečių?
Kodėl LGBTQ+ asmenims taip svarbu, kad Rusija neokupuotų šalies? Kaip rašo LGBTQ+ naujienų portalas advocate.com, žmogaus teisių gynėjai baiminasi, jog jeigu Rusijai pavyks užimti Ukrainą, tuomet okupacinė valdžia ims įvedinėti ir Rusijos homofobišką, pagrindinių žmogaus teisių negerbiančią ir net niekinančią politiką. Kartu su ja galime išvysti ir represijas prieš žmones, kurie neatitinka V. Putino mėginamos kurti tradicinio vergo tapatybės linijos.
LGBTQ+ teisių organizacijos „Kyviv Pride“ atstovė Jul Sirous interviu dienraščiui „The Daily Beastׅ“ teigė, kad Rusijos kariuomenei užėmus Ukrainos miestus, juose gali prasidėti žiaurios represijos prieš LGBTQ+ asmenis.
„Jeigu jiems pasiseks, mes prarasime viską, ką pasiekėme“, – įsitikinusi LGBTQ+ teisių aktyvistė.
Tad kova už Ukrainos laisvę kartu yra kova ir už LGBTQ+ bendruomenės galimybę siekti lygiateisiškumo. Ukraina renkasi būti ne atkuriamos Sovietų Sąjungos imperijos dalimi, o Europos Sąjungos nare. Ir čia nebegali būti Ukrainos laisvės palaikymo, bet LGBTQ+ bendruomenės teisių neigimo. Tu gali arba palaikyti Ukrainos žmonių (taip pat ir LGBTQ+ bendruomenės) laisvę, arba stoti į V. Putino pusę.
Nes laisvė negali būti daloma. Arba ji yra. Arba jos nėra.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net