Vytautas Sinica, komentuodamas vakarykštį protestą už partnerystę, teigia, kad LGBTQ+ „stokoja empatijos suprasti, kaip gi kitiems (daugumai) tai yra įtampas kurstantis dalykas“.
Simonas Bartulis
žmogaus teisių apžvalgininkas
Tai turbūt vienas absurdiškiausių ir juokingiausių dalykų, kuri išgirdau šia tema per porą metų!
Taip, aš visiškai nebeturiu empatijos tiems, kurie yra „įsitempę“ šiuo klausimu. Nes beveik visada su šių žmonių gyvenimais partnerystės paprasčiausiai nėra susijusios. Iš jų jos nieko neatims. Tai siūlyčiau atsipalaiduoti ir pamažinti įtampą.
Ir taip, aš visiškai nebeturiu empatijos tiems, kurie visada prašo mūsų laukti. Man yra 27 metai ir aš realiai jau laukiu progreso nuo savo paauglystės. Kai man sakydavo, kad kalbėtis apie tai „per anksti“, aš laukdavau arba prašydavau menkesnių dalykų, nors tai žeidė mano orumą.
Ir galiausiai taip, aš nebeturiu empatijos, nes iš homofobų empatijos pats niekad nesulaukiau. Empatija yra kaip dvipusio eismo kelias – kai tave pastoviai vadina iškrypėliu, empatijos surasti sunku. Tačiau nepaisant tų įžeidimų, dauguma LGBTQ+ žmonių vis tiek bandydavo suprasti, kodėl šie žmonės taip jų nekenčia, ir bandyti su jais apie tai kalbėti.
Tikiuosi, kad šiandien partnerystės klausimas bus įtvirtintas Seimo pavasario darbotvarkėje. Apeliacija į kažkokią empatiją anti-LGBTQ+ veikėjams apnuogina šios pozicijos argumentų silpnumą. Empatijos reikia ne neapykantai, o tiems, kurie visą gyvenimą jaučia tą neapykantą.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net