Žvelgiant į šiuolaikinę visuomenę, nesunku pamatyti, kad dažnai žmones kategorizuojame į heteroseksualus arba homoseksualus. Kartais paminime ir biseksualius ar aseksualius individus. O šią kategorizaciją primetame kitoms kultūroms ir istoriniams periodams. Tačiau yra be galo svarbu atskirti specifinius lytinius veiksmus nuo prie jų pririštų socialinių rolių ir psichologinių tapatybių. Kokiems žmonėms etiketės nėra taip svarbu, o kokiems žūtbūt norisi kontroliuoti kitų gyvenimus ir jų teises?
 |
| Asociatyvi Aaron Burden/Unsplash.com nuotr. |
Seksualinė orientacija, kultūra ir įsitikinimų projekcijos
Mūsų supratimas apie seksualinę orientaciją pereina į naują erą, kurioje senos prielaidos ir klasifikacijos nebeturi vietos pritaikymui. Nauja individų karta, kuri nebeklasifikuoja savęs homoseksualiais ar heteroseksualiais, o renkasi kokius nors tarpinius ir neapibrėžtus variantus (angl. queer) vysto naują, sudėtingesnę, perspektyvą apie tai, kad seksualinė orientacija – žymiai lankstesnė nei istoriškai tikėjome. Tačiau iš kur kyla tos griežtos kategorijos?
Visuomenės grupės sukuria socialines kategorijas, kurios apibrėžia žmonių pogrupius. Šios kategorijos (tokios kaip klasė, rasė, kasta, lytis ir panašiai) gali būti taip giliai įsišaknijusios į individo suvokimą apie pasaulį, kad jos gali atrodyti „natūralios“ nesuvokiant, kad tai tiesiog socialinės sąveikos produktai. Seksualinė orientacija yra viena iš tokių kategorijų. Stipriai įsikibusiems tradicinių įsitikinimų šis požiūris gali pasirodyti gąsdinantis ir tarsi išmušantis pagrindą iš po kojų – nėra lengva suvokti, kad visuomenės kasdieniame gyvenime yra tiek reliatyvumo.
 |
| Asociatyvi Raphael Renter/Unsplash.com nuotr. |
Kad ir kaip bebūtų, naudinga bent jau pabandyti suprasti, kad žmonės, kaip primatai, geba lanksčiai elgtis seksualiniuose santykiuose, tačiau rolės, požiūriai ir tapatybės yra tiksliau suvokiamos kaip kultūriškai sukonstruoti fenomenai, o ne kaip griežtos ir nesikeičiančios gamtos sukurtos tiesos.
Kai kuriose kultūrose skirstymo pagal seksualinę orientaciją nelabai yra, nes ji priklauso nuo situacijos ir yra lanksti. Tad nėra prasmės klijuoti tokius epitetus kaip gėjus, heteroseksualas ar biseksualas. Pavyzdžiui, ne vienoje Naujosios Ginėjos gentyje paaugliai berniukai užsiima išskirtinai tik homoseksualiais lytiniais santykiais keletą metų, nes jų tradicijose tai yra iniciacijos apeigų dalis. Po to jie susituokia su moterimi ir likusį gyvenimą pagal tradicijas užsiima heteroseksualiais lytiniais santykiais. Kai kuriais atvejais grupėse vyrai grįžta atgal į homoseksualius lytinius santykius kuomet nauji berniukai yra ruošiami iniciacijai. Šis ir kiti panašūs pavyzdžiai iš viso pasaulio mums rodo, kad seksualinės orientacijos terminas yra ne universalus, o priklausomas nuo kultūros.
Kaip atrodo homofobas?
Nors homofobų gali būti absoliučiai visokių, statistiškai yra tam tikros tendencijos, išskiriančios homofobus nuo LGBT+ palaikančių asmenų. Vieni iš didžiausių faktorių, prisidedančių prie homofobijos sklaidos ir stiprumo, yra moraliniai, religiniai ar politiniai įsitikinimai, vyraujantys dominuojančioje grupėje.
- Žmonės, turintys neigiamą požiūrį apie netradicinės orientacijos asmenis:
- dažniau pastebi neigiamai vertinamą elgesį savo bendraamžiuose;
- gyvena vietose, kur toks neigiamas požiūris yra norma – dažnai ten užauga ir praleidžia paauglystę;
- dažniau būna vyresni ir mažiau išsilavinę;
- dažniau būna religingi ir reguliariai besilankantys bažnyčioje, stipriai laikosi konservatyvių religinių ideologijų;
- dažniau išreiškia tradicinį, ribojantį ir suvaržantį požiūrį apie lyčių roles;
- dažniau parodo autoritarizmo požymius ir su tuo susijusias asmenybės charakteristikas;
- maža tikimybė, kad turėjo artimą asmeninį kontaktą su homoseksualiais žmonėmis;
- maža tikimybė, kad turėjo homoseksualių lytinių santykių ar kad tapatina save su netradicine orientacija.
Religija ir konservatyvūs įsitikinimai
Viename iš Amerikos Psichologų Asociacijos viešųjų forumų apie LGBT+ dalyvavo krikščionis dvasininkas P. J. Gomes. Jis papasakojo apie krikščionių bendruomenės ir LGBT+ santykį būtent iš bažnyčios perspektyvos. Anot jo, krikščionių bendruomenėje gajus pasakymas „nes Biblija taip sako“. Tad jos ne tik neįtikins jokie išoriniai argumentai (kaip, pavyzdžiui, moksliniai tyrimai), bet ir kurio iš esmės niekaip neįmanoma paneigti
Biblija yra pirmas ir paskutinis žodis, svarbus krikščioniui. Būtent dėl to dvasininkas nusprendė LGBT+ asmenų teisių klausimu diskutuoti iš bendruomenės vidaus, nepaisant už bendruomenės ribų esančių argumentų. P. J. Gomes tvirtina, kad pati Biblija išankstinių nuostatų nesukuria, tačiau patvirtina jau egzistuojančias skaitytojo, linkusio Bibliją interpretuoti pagal turimus įsitikinimus ir pasaulėžiūrą, nuostatas. Bet kas gali šališkai surasti informacijos, patvirtinančios išankstines nuostatas.
P. J. Gomes kviečia LGBT+ teisėms nepritariančius krikščionius prisiminti, kad Šventasis Raštas yra apie Dievo kūrinį, apie mus visus sukurtus Dievo akivaizdoje. Jeigu norime sužinoti, kaip atrodo Dievas, turime pažvelgti vienas į kitą. Po to seka drąsūs dvasininko žodžiai: „Tai reiškia, kad Dievas atrodo kaip moteris, Dievas atrodo kaip juodaodis, Dievas atrodo kaip homoseksualas, Dievas atrodo kaip bet kuris iš mūsų.“
Iš tikrųjų nieko nenuspėjamo, kad didžioji dalis religingų žmonių mėgsta laikytis status quo ir iš esmės darys bet ką, kad jį išlaikytų. Anot P. J. Gomes, religija yra apie gyvenimo būdą ir principų taikymą, o ne aklą skaitymą ir tradicijų išlaikymą (šį skirtumą galbūt galima geriau įvardinti dvasingumo sąvoka – religingas žmogus nebūtinai yra dvasingas ir, priešingai, dvasingas žmogus nebūtinai yra religingas – aut. past.).
Moksliniai tyrimai rodo, kad religiniai samprotavimai buvo susiję su žemesniais internalizuotos homofobijos lygiais ir geresniu seksualinės tapatybės išsivystymu tarp homoseksualių moterų ir vyrų, palyginus su tiesiogine, pažodine šventų tekstų interpretacija ir pasišventimu religinei ideologijai. Kaip jau rašėme straipsnyje apie sąmokslo teorijas, religiniai tekstai nebūtinai yra apie tiesioginį jų priėmimą. Tikroji jų vertė slypi simboliuose, metaforose ir jų interpretavime – visa tai prisideda prie psichologinio ir dvasinio asmens tobulėjimo.
Išankstinės nuostatos visuomenėje
Mes matėme, kaip išankstinės nuostatos buvo užpultos ir nugesintos – išankstinės nuostatos apie moteris, kitataučius ir kitos rasės žmones. Išankstinės nuostatos apie LGBT+ asmenis neišvengiamai anksčiau ar vėliau patirs tokį pat likimą.
Liūdniausia tai, kad išankstinės nuostatos ir šališkumas yra fundamentaliai ribojantys – visi dalyviai tokioje situacijoje ką nors praranda. Turbūt ne vienas iš mūsų esame praradę galimybę turėti gilesnį santykį su žmogumi, kuris yra netradicinės orientacijos. Ir viskas vien dėl to, kad jis nuo mūsų laikėsi atokiau iš baimės, atsiradusios dėl praeityje patirtų užgauliojimų.
Homofobijos pavojai ir „mažumos stresas“
Kaip ir minėjome antrame projekto „Lašas po lašo“ straipsnyje, homofobija turi stiprias fizines ir psichikos sveikatos pasekmes LGBT+ asmenims. Gėjai ir biseksualūs vyrai patiria žymiai daugiau psichikos sutrikimų negu heteroseksualūs vyrai, įskaitant depresiją, nerimą, nuotaikų sutrikimus, priklausomybes, dažniau bando nusižudyti, o lesbietės turi 7 kartus didesnę tikimybę kentėti nuo priklausomybių nei heteroseksualios moterys.
Iš esmės, mažumos streso modelis yra tarpdisciplininis modelis, kuris apibūdina mažumos sveikatos rizikas. Mažumos streso teorija teigia, kad seksualinių mažumų sveikatos problemos gali didele dalimi būti paaiškinamos žiūrint į stresorius, kylančius iš homofobiškos kultūros ir aplinkos, kurioje mažumos visą gyvenimą patiria užgauliojimus, diskriminaciją.
Kai gėjai ar biseksualai turi neigiamą požiūrį į save, ypač su jausmais, kurie yra asocijuojami su internalizuota homofobija, tuomet dažnai pasireiškia psichologiškai žalingas socialinio lygio homofobijos poveikis. Kolektyviškai tai pasireiškia ŽIV protrūkiais ar pernelyg dideliu substancijų vartojimu tarp homoseksualių vyrų.
Kaip matome, fanatizmas ir prilipimas prie išankstinių nuostatų nėra tiesiog primityvios psichologinės klaidos ar kažkokios „mintys“, neturinčios įtakos „tikrame pasaulyje“. Fanatizmas ir prikibimas prie išankstinių nuostatų yra pavojingas. Pavojinga ir pati homofobija. Jeigu vienas žmogus kitą individą mato kaip mažiau žmogų negu jis pats, tai sudaro tinkamą terpę pykčio ir visų neigiamų nusistatymų išliejimui ant nemėgiamos žmonių grupės. Nei šis pyktis, nei neigiamos nuostatos iš tikrųjų nieko bendro su ta neigiama žmonių grupe fundamentaliai neturi.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net