7 procentai – homoseksualūs, dar 5,9 procento – biseksualūs. Tokie rodikliai išryškėjo apklausus kiek daugiau nei 1,7 tūkst. lietuvių.
 |
| Partnerystės įstatymo palaikymo akcija, surengta antradienį prie Seimo | A.Didžgalvio/LGL nuotr. |
Tomas Norkus
tomas.norkus@jarmo.net
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslo instituto elgesio medicinos laboratorijos tyrėjas Julius Burkauskas papasakojo, kad šioje apklausoje vis dar dalyvauja 45 šalių gyventojai. Apklausa vyksta iki šiol. Iš dabar jau prieinamų rezultatų aiškėja, kad dauguma apklaustųjų mūsų šalyje priima savo seksualinę orientaciją, bet su sunkumais susiduria religingi asmenys. Apklaustieji teigia nemanantys, kad Lietuva yra tolerantiška seksualinėms mažumoms.
Apie tai J. Burbauskas prakalbo konferencijoje „Lytiškumo ugdymo vizija“, surengtoje ketvirtadienį.
Anot jo, bendradarbiaujant su LSMU atliekama apklausa rodo, kad seksualumas ir seksualinis elgesys yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, prisidedantis prie gyvenimo gerovės.
Iš apklausoje dalyvavusių lietuvių 72,5 proc. save įvardija kaip heteroseksualios orientacijos, o 7 proc. nurodė esantys homoseksualūs, 5,9 proc. – biseksualūs, dar 1,3 proc. asmenų save priskiria „Queer“ kategorijai. Likusi apklaustųjų dalis nurodė esantys panseksualūs, aseksualūs, abejojantys dėl savo seksualinės orientacijos arba nenorintys to atskleisti.
Anot J. Burkausko, apklausa atliekama siekiant atrasti instrumentus, kurie padėtų lengviau diskutuoti apie seksualumą. Anot jo, dažnai esti pavienių studijų apie lytiškumą, seksualumą, tačiau jos daugiausia atliekamos išsivysčiusiose vakarietiškose visuomenėse. „Ir tuomet mes kalbame apie lytiškumo sampratą, nors kultūriškai tai gali skirtis ir į tuos aspektus labai mažai studijų yra atkreipusios dėmesį“, – pabrėžė J. Burbauskas.
Tarptautinė seksualinio elgesio vertinimo apklausa yra atliekama 45 šalių iniciatyva, joje apklausiama 80 tūkst. žmonių iš viso pasaulio. Žmonės kviečiami atsakyti į klausimus, leidžiančius susipažinti su įvairiais seksualinio elgesio aspektais. Tyrimas apima klausimus apie asmenų seksualinį potraukį, lytiškumą, seksualinį elgesį ir jo pobūdį, nuostatas. Kol kas apklausą Lietuvoje užpildė 1767 respondentų.
Paaiškėjo, kad tarp apklaustų lietuvių 0,1 proc. nepriima savo seksualinės orientacijos, o 0,8 proc. susiduria su krize priimdami savo lytinę tapatybę.
„Seksualinės orientacijos nepriimantys žmonės dažniau priskiria save praktikuojantiems krikščionybę ir dažniau patiria nepasitenkinimą santykiais“, – teigė J. Burkauskas.
Anot jo, žmonės, kurie nepriima savo identiteto, susiduria su daugybe problemų, neprisitaiko įvairiose gyvenimo srityse. J. Burkauskas komentavo, kad iš tyrimo rezultatų galima daryti išvadą, jog savo seksualinės orientacijos nepriimantys asmenys dažniau nepatenkinti santykiais su partneriais, o lytinės tapatybės nepriimantys asmenys dažniau jaučiasi beverčiais, yra susikrimtę dėl savo seksualinio gyvenimo ir kur kas vėliau patiria pirmąsias seksualines patirtis.
Be kita ko, pasakojo J. Burkauskas, asmenys, save priskiriantys krikščionių kategorijai, problemų dėl tolerancijos stygiaus įžvelgia kur kas mažiau. Tačiau 79,2 proc. respondentų iš Lietuvos nurodė nemanantys, kad mūsų šalis yra tolerantiška šalis seksualinėms mažumoms. Dažniau tai, jog Lietuva yra tolerantiška šalis, nurodė manantys vyrai, mažesnio išsilavinimo asmenys, kaimo ir miestelių gyventojai, turintys ilgalaikius partnerius, auginantys vaikus, priskiriantys save krikščioniams.
Redagavo Jonas Valaitis
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net