Teisės tyrėja Laima Vaigė savo tyrimais vis dėlto atkreipia dėmesį, kad vienos lyties porų santuoka turi būti pripažįstama. Dėl to kaimyninėse šalyse pamažu vyksta pokyčiai teisiniais keliais, o Lietuvoje – trūksta bylų jiems pagrįsti.
 |
| Asociatyvi Teksomolika/freepik.com nuotr. |
Romas Zabarauskas
Kino režisierius
Tai svarbu ir noriu pabrėžti, kad tam neprieštarauju. Tiesiog žinau, kad daug lietuvių galvoja, jog vienos lyties asmenų porai sudarius santuoką užsienyje, ji jau dabar galios Lietuvoje: užtikrins visas teises automatiškai. Labai svarbu paneigti šį mitą. Pokyčiai yra būtinai reikalingi, o ar jų verta siekti politiniu, ar teisiniu keliu – tai sudėtingas klausimas, bet nereiktų to priešinti tarpusavyje.
Nors 2011 metais Europos žmogaus teisių teismas byloje „L prieš Lietuvą“ įpareigojo Lietuvą priimti Lyties keitimo įstatymą, Lietuva iki šiol to nepadarė. Suprantu, kad teisiniai sprendimai gali būti ir kitokie, dar griežčiau įpareigojantys. Tačiau vis dėlto galų gale tikėtina, jog vis tiek atsimušime į politinio pokyčio poreikį.
Be to, kaip demokratinės šalies pilietis ir rinkėjas net neturėčiau teisintis, jog tikiu politiniais pokyčiais ir stengiuosi prie jų prisidėti.
Puikios pačios Laimos Vaigės mintys, kurias verta priminti mūsų Seimui, tikintis teisingo sprendimo: „politikai neturėtų paklusti kolektyviniam egoizmui arba būti vedami tokių jausmų kaip baimė ar pasibjaurėjimas nepažintais dalykais. Juolab kurstyti neapykantą ar skatinti LGBT stigmatizavimą.
Mano manymu, skandinaviškasis modelis yra logiškiausias sprendimas ilgalaikėje perspektyvoje, nes santuoka savo kultūrinę reikšmę gali išlaikyti tik tada, jei ji negins atgyvenusių privilegijų. Santuoka tarp dviejų suaugusių asmenų, visiškai suvokiančių savo veiksmus, negali būti ribojama dėl rasės, lyties, religijos ar orientacijos“.
- Taip pat skaitykite: Laima Vaigė. Laikas atsisakyti heteroseksualumo privilegijų šeimos teisėje