Seimas svarsto Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimus. Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad šiuo metu diplomatinėje tarnyboje dirbantys asmenys diskriminuojami dėl seksualinės orientacijos, tad jis užregistravo pasiūlymus, kaip būtų galima išspręsti šią problemą.
 |
| Tomas Vytautas Raskevičius | Seimo kanceliarijos nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Politikas pabrėžė, kad Jungtinių Tautų Organizacija savo darbuotojų sudarytas tos pačios lyties santuokas ar partnerystes, nepriklausomai nuo darbuotojų kilmės valstybės, pripažino dar 2014 metais.
Anot jo, Seime šiuo metu svarstomi Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimai, kuriais – be kita ko – ketinama išplėsti diplomatinėse atstovybėse dirbančių Lietuvos atstovų, taip pat jų sutuoktinių ir kitų šeimos narių garantijas. „Tikslas puikus, tačiau įstatymas tokias garantijas numato tik diplomato sutuoktiniui arba vaikui. Kalbant labai paprastai, jei esi diplomatas gėjus, tavo partneris negaus jokių garantijų. Ir tai yra akivaizdi diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, nes tos pačios lyties žmonės Lietuvoje susituokti negali, o alternatyvaus būdo pripažinti jų santykius nėra", – problemą įžvelgia T. V. Raskevičius.
Politikas pranešė dėl šios priežasties registravęs eilę pasiūlymų Diplomatinės tarnybos įstatymui. Jais, anot T. V. Raskevičiaus, numatoma suteikti įstatyme numatytas garantijas ne tik diplomato sutuoktiniui, bet ir partneriui. „Pavyzdžiui, grįžti į anksčiau eitas pareigas, gauti darbo stažą už diplomatinės tarnybos laikotarpį, dirbti diplomato paskyrimo valstybėje, išsiimti diplomatinį pasą ir panašiai. Tiesą sakant, šiuos pasiūlymus rengti buvo labai skaudu. Nes dar kartą supratau, kaip dažnai mano paties valstybė mane laiko antrarūšiu piliečiu", – teigia Seimo narys.
Politikas, registruodamas pasiūlymus, Seime nurodė, kad šiuo metu vyksta politinės diskusijos dėl partnerystės instituto įteisinimo. Anot jo, Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje amžiaus grupėje nuo 20 iki 49 metų yra 560 tūkst. asmenų, kurie niekada nebuvo sudarę santuokos. „Yra didelė tikimybė, kad diplomatinėje tarnyboje dirba nemažai žmonių, kurie bendrai gyvena su savo partneriu ar partnere, nesudarę santuokos. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto keliamus tikslus, t. y. užtikrinti teisines prielaidas moderniai, efektyviai, veiksmingai ir gebančiai laiku reaguoti į aplinkos pokyčius, konkurencingai ir karjerai patraukliai diplomatinei tarnybai, nėra objektyvių priežasčių, kodėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas neturėtų suteikti įstatyme numatytų garantijų ne tik diplomatinėse atstovybėse dirbančių Lietuvos atstovų sutuoktiniams, bet ir jų registruotiems partneriams", – įsitikinęs T. V. Raskevičius.
Anot jo, bendrai gyvenančių homoseksualių porų diskriminacinė politika Lietuvoje, deja, ir toliau tęsiasi.
„Per pastaruosius metus sulaužėme daug iečių dėl Partnerystės įstatymo, tačiau nesusituokusių bendrai gyvenančių porų (įskaitant ir tos pačios lyties poras) teisinė diskriminacija tęsiasi. Pagrindinė šios diskriminacijos priežastis – šie žmonės neturi teisinio įrankio, kurio pagalba jie būtų traktuojami kaip artimieji. Jokios notarinės ar „jungtinės veiklos“ sutartys to pakeisti negali. Situaciją puikiai iliustruoja pavyzdys, kai pradedame kalbėti apie garantijas valstybei dirbančių profesionalų artimiesiems ir šeimos nariams“, – teigia politikas.
Apie užregistruotus siūlymus T. V. Raskevičius pranešė savo „Facebook" paskyroje.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net