Teigti, kad partnerystės įstatymas aktualus ir heteroseksualioms poroms – nesąmonė. Tai tik įtvirtina nuostatą, jog santuoka yra Bažnyčios nuosavybė. Nėra: Lietuvoje santuoka yra civilinė, tiesiog išimties tvarka religinės bendruomenės ją irgi gali registruoti pranešdamos valstybei.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
Romas Zabarauskas
Kino režisierius
Sunku įsivaizduoti žmogų, kuris rinktųsi sudaryti mažiau teisių suteikiančią kompromisinę partnerystę, o ne santuoką, nes jam neva gražesnis pavadinimas. Na neveikia taip logika, tad nereikia žmonių durninti.
Partnerystė reikalinga vienalytėms poroms kaip alternatyva santuokai ir kompromisas su visuomene bei Konstitucija.
Bet čia atsiranda dar vienas mitas: kad tokiu atveju partnerystės įteisinimas yra tik LGBT+ žmonių reikalas, prioritetas ir atsakomybė. Toks požiūris yra tiesiog homofobiškas.
Nes homofobija visų pirma yra būtent visos Lietuvos reikalas, priotetas, atsakomybė ir gėda, o ne LGBT+ bendruomenės. LGBT+ žmonės, vienok, už homofobiją atsakingi mažiau.
Ir ne dėl to turi būti gėda, kaip atrodome prieš Vakarus. Gėda tiesiog, kad demokratinėje ir laisvoje šalyje vis dar turime antrarūšius piliečius. Kol antivakseriai klykauja apie pandemijos valdymo neišvengiamus ribojimus, LGBT+ žmonės trisdešimt metų gyvena apribotą gyvenimą – be jokios priežasties.
 |
| R. Zabatuskas nemano, kad politikai keis savo nuomonę dėl Partnerystės įstatymo projekto | Asociatyvi freepik.com nuotr. |
Bet, bet, bet – dar vienas mitas – juk dabar yra svarbesnių dalykų! Supraskite, kad visi svarbesni dalykai galioja visiems. LGBT+ žmonės taip pat išgyvena pandemiją ar baiminasi dėl Rusijos karinės agresijos. Tik šalia to mes dar ir laikomi antrarūšiais. Metai iš metus girdintys pasiteisinimus, jog dabar yra svarbesnių dalykų.
Netikiu išrinktų politikų galimybe nuoširdžiai keisti nuomonę ar edukuotis. Man atrodo toks požiūris naivus. Bet tikiu, kad jei skirtingos politinės jėgos sudaro koaliciją, jos turėtų sutarti ir dėl koalicijos raudonų linijų. Tarp jų: kiek žingsnelių sutinkame engti LGBT+ žmones mažiau. Man tai atrodo logiška. Bet Laisvės partija, gavusi tiek dėmesio ir palaikymo dėl lyderystės LGBT+ klausimu rinkimuose, tarsi teigia, jog ne. Net mažiausias žingsnelis mažiau diskriminuoti LGBT+ žmones negali tapti koalicijos sąlyga. Tiesa, gal kai liks pusmetis iki rinkimų, jau galės – nebebus gaila prarasti politinių postų, reiks priminti rinkėjams apie vertybes.
Žinoma, kad Viktorija Čmilytė-Nielsen, nepriverčianti balsuoti savo partiečių, ir legitimizavusi maršiečius garbingu priėmimu Seime, elgiasi dar blogiau.
 |
| Vytautas Mitalas | O. Posaškovos nuotr. |
Ingrida Šimonytė, pabrėžianti, kad visi konservatoriai, maždaug, už kiek mažesnį piliečių engimą nebalsuos, nesitikėkim – taip pat. Bet Laisvės partija turėjo būti jėga, kritikuojanti tokį cinizmą ir įkvepianti pilietinės visuomenės palaikantį judėjimą.
 |
| T. V. Raskevičius ir A. Armonaitė | Seimo kanceliarijos/O. Posaškovos nuotr. |
Vietoj to Aušrinė Armonaitė išvis atrodo atšokusi nuo šių diskusijų, susitelkusi į turus po gamyklas, o Vytautas Mitalas griežtai žada valstybiškumą ir jokių ribų koalicijai, kol pastaroji iš LGBT+ žmonių toliau tyčiojasi.
Liūdnoka.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net