Buvęs Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) darbuotojas Mindaugas Kluonis toliau bylinėjasi su buvusia darboviete dėl, jo teigimu, nepagrįsto nušalinimo nuo projekto, susijusio su LGBTQ+ bendruomene. Antradienį byla į Vilniaus apygardos administracinį teismą grįžo jau 3 kartą. Joje M. Kluonis prabilo apie savo tuometinio vadovo, dabartinio Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus elgesį.
 |
| Mindaugas Kluonis ir Tomas Vytautas Raskevičius | Jarmo.net koliažas (Seimo kanceliarijos ir freepik.com nuotr.) |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Anot teisme pasisakiusio M. Kluonio, buvęs jo tiesioginis vadovas T. V. Raskevičius vykdant projektą „#LGBT_LT: didinant visuomenės sąmoningumą ir bendruomenės matomumą Lietuvoje“ reikalavo projekte dalyvavusių tekstų rengėjų nė nekvestionuoti teiginio, jog translytiškumas yra psichinė liga.
Anot M. Kluonio, T. V. Raskevičius taip pat reikalavo nesiremti tarptautine ligų klasifikacija TKL-11, pagal kurią translytiškumas kaip liga nėra įvardijamas. Kitaip tariant, esą translyčius asmenis tekste buvo prašoma įvardyti kaip ligonius. Teksto autoriai, pasak buvusio darbuotojo, su tuo nesutiko ir nurodė, kad jei bus keliamas toks reikalavimas, nuo teksto atsiribos.
Anot M. Kluonio, tekstas apie translyčius asmenis buvo pradėtas rengti 2018 metų rugpjūčio mėnesį, o tų pačių metų gruodžio 19 dieną jau pateiktas. Tačiau 2019 metų sausį Konstitucinis teismas (KT) priėmė sprendimą, kuriame paminėta lytinės tapatybės sąvoka, todėl tekstą reikėjo vėl redaguoti.
Galiausiai tekstas buvo pateiktas ir birželį publikuotas, tačiau tuo metu M. Kluonis jau buvo nušalintas nuo projekto.
 |
| Tomas Vytautas Raskevičius | Seimo kanceliarijos/O. Posaškovos nuotr. |
Pastabos dėl rengiamų tekstų buvo teikiamos ir M. Kluoniui. Anot jo, kai kurios jų trikdė sklandų projekto darbą.
Pagal projektą 2018 metais buvo atliktas ir tyrimas dėl translyčių asmenų padėties Lietuvoje. Šis tyrimas pateiktas tiek Seimui, tiek Europos Komisijai. Ši veikla, numatyta projekte, buvo atlikta net greičiau nei to reikalaujama, sakė M. Kluonis.
O ginčas teisme kilo dėl to, nes buvusi lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, anot M. Kluonio, netyrė jokių aplinkybių, susijusių su T. V. Raskevičiaus tarnybiniu pranešimu, kurio pagrindu jis esą buvo atleistas iš darbo. Iš pradžių 2019 metais M. Kluonis buvo nušalintas nuo LGBTQ+ projekto. Buvęs LGKT darbuotojas aiškino, kad A. Skardžiuvienė nesudarė jam galimybės pasiaiškinti dėl tarnybinio pranešimo, kuriame teigiama, jog M. Kluonis projektą vykdė neteisingai.
Anot M. Kluonio, remiantis T. V. Raskevičiaus nepagrįstu tarnybiniu pranešimu jis buvo fiktyviai pašalintas iš projekto.
M. Kluonis teisme teigė, kad sprendimas esą sukėlė neigiamas pasekmes, t.y. dėl T. V. Raskevičiaus tarnybinio pranešimo darbuotojas buvo nušalintas nuo projekto ir nebegavo 16 proc. dydžio atlyginimo priedo. Be to, darbuotojas vėliau buvo atleistas iš darbo.
Verta paminėti, kad T.V. Raskevičius pačioje tarnyboje pripažintas vykdęs priekabiavimą prieš buvusį darbuotoją. Tuomet, anot M. Kluonio, ir prasidėjo persekiojimas darbe, prieš darbuotoją nesilaikyta įstatymų.
Teisme pasisakęs LGKT atstovas Vytis Muliuolis prašė, kad jeigu dėl A. Skardžiuvienės, T. V. Raskevičiaus arba Lietuvos gėjų lygos (LGL) atstovų prašoma paaiškinti LGKT priimtus sprendimus, šiuos asmenis teismas kviestų liudytojais.
Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič pabrėžė, kad V. Muliuolis atstovauja instituciją, kurios rašytiniai dokumentai yra pakankamas pagrindas teisme priimti sprendimą. M. Kluonis teisme pabrėžė, kad projekto, susijusio su LGBTQ+ įtrauktimi, dokumentai turėtų būti saugomi 10 metų - esą tai numato įstatymai.
V. Muliuolis teigė, kad pareigą saugoti dokumentus turėjo LGL, kadangi ji ir vykdė projektą. Esą LGKT buvo tik projekto partnerė.
Teisėja nusprendė nekviesti ir neapklausti nei LGL atstovų, nei A. Skardžiuvienės, nei T. V. Raskevičiaus.
M. Kluonis teisme prašė panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2019 m. gegužės 15-osios įsakymą, kuriuo jis buvo atleistas iš projekto, bei priteisti materialinę žalą, lygią sumai, sudarančiai 16 proc. pareiškėjo pareiginio atlyginimo, taip pat priteisti ir 300 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Ši suma, pasak M. Kluonio, dėl pusės metų vykdyto persekiojimo tėra simbolinė.
LGKT atstovas V. Muliuolis sakė, kad šiuo metu tarnyboje nedirba jokie darbuotojai, kurie yra skundžiami, tai yra pareigų LGKT nebeina nei T. V. Raskevičius, nei A. Skardžiuvienė.
Be kita ko, M. Kluonis prašė teismo LGKT skirti baudą, nes neva praėjusių metų lapkričio mėnesį tarnyba pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją: pareiškė, kad negali pateikti dokumentų dėl neįvykusio 5 vaizdo įrašų pirkimo iš LGL.
Tuo metu LGKT atstovas V. Muliuolis sakė, kad šie dokumentai buvo pateikti gruodžio 14 dieną, visus reikalavimus tarnyba esą įvykdė.
V. Muliuolis dėstė, kad atlyginimas M. Kluoniui nebuvo sumažintas, bet nuėmus papildomas funkcijas nebuvo pagrindo mokėti ir priedo prie atlyginimo.
V. Muliuolis taip pat dėstė, kad nėra pagrįstas teiginys, jog A. Skardžiuvienė tarnybinio pranešimo aplinkybių netyrė. Esą kontrolierei paaiškinimus buvo galima pateikti.
Be to, V. Muliuolis sakė, kad esą M. Kluonis tekstą apie translyčių asmenų apžvalgą turėjo pateikti 2018 metų gruodžio 10-ąją, o tai padaryta tik 19-ąją. Anot V. Muliuolio, LGKT suteikė M. Kluoniui atostogas net tuo metu, kai buvo sutarta, kad bus suderintas tekstas. V. Muliuolis sakė, kad darbuotojas nedirbo atostogų metu ir LGKT nereikalavo, jog M. Kluonis savo pastabas tekstui teiktų poilsio laiku.
V. Muliuolis dėstė, kad projekte nebuvo laikomasi terminų, tai kontrolierė stebėjo. Anot V. Muliuolio, galiausiai M. Kluonis buvo atleistas nuo „naštos" vykdyti projektą, jam esą tuomet suteikta galimybė dirbti tik tiesioginį darbą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą skelbs kovo 15 dieną. Šis sprendimas dar galės būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui.
Jarmo.net po posėdžio komentaro raštu kreipėsi į Seimo narį T. V. Raskevičių. Atsakymo politikas nepateikė.