Internete ieškant informacijos LGBTQ+ tema, karts nuo karto paieškos sistemų rezultatuose galime išvysti Raimondo Navicko vardą. Plačiai „Blogerio Zeppelinus” pseudonimu žinomas vyras ne viename viešai publikuotame įraše reiškia didelį susirūpinimą LGBTQ+ bendruomene ir ja piktinasi. Susidaro įspūdis, kad jis bijo gėjų ir apie tai informuoja savo pasekėjų ratą.
 |
| Raimondo Navicko „Facebook" puslapyje – gausu homofobiškų teiginių | Jarmo.net nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Pagal išplėstą viešųjų asmenų sąvoką, R. Navicką galima laikyti viešuoju asmeniu, kadangi socialiniuose tinkluose vyras aktyviai pasisako politiniais klausimais, turi virš 4 tūkst. sekėjų, formuoja jų nuomonę.
Prieš publikuojant interviu su R. Navicku, jarmo.net konsultavosi su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, kuri nurodė, kad visuomenė turi teisę žinoti apie viešųjų asmenų elgesį ir jų pasisakymus, taip pat ir vartojamas sąvokas, kurios ne visuomet yra korektiškos. Taigi, redakcija negali prisiimti atsakomybės už R. Navicko nekorektiškus pasisakymus interviu metu. Vis tik tam tikri R. Navicko dėstomi teiginiai kelia rimtų abejonių, tad kai kuriuos jų nusprendėme aptarti išsamiau.
– Ne viename savo įrašų „Facebook" paskyroje perspėjate apie „homoseksualizmo plėtrą". Sakykite, ar jūsų minimas „homoseksualizmas" labai ėmė plisti tarp jūsų draugų, pažįstamų, šeimos narių? Gal palietė ir jus patį? – jarmo.net pasiteiravo R. Navicko.
– Ne, nepalietė nei manęs asmeniškai, nei mano aplinkos. Tiesiog mano bendravimo ratą pagrinde sudaro subrendę, pakankamai išsilavinę bei gyvenimo ragavę ir todėl atsparūs propagandos bei mados poveikiams žmonės.
 |
| LGBTQ+ tema sulaukė daug R. Navicko dėmesio | Asociatyvi Courtney Coles/Unsplash.com nuotr. |
Tačiau pažvelgus į nepasižyminčių šiomis savybėmis jaunųjų kartų statistiką pažangiose šalyse, homoseksualizmo plėtros efektyvumas akivaizdus. Jaunuolių, pasiruošusių priimti pasiūlymą pasantykiauti su tos pačios lyties atstovu, proporcijos didėja iš kartos į kartą – ir ypač pažangiose šalyse gali siekti vos ne 50 proc. kartos. Panaši tendencija ir su norinčiais pasikeisti lytį. Įgimtais polinkiais tokio fenomeno paaiškinti negalima.
– Viename savo „Facebook" įrašų seksualinį elgesį siejate su Stambulo konvencija, sukūrėte ir karikatūrą, kurioje kalbama apie šūdus, „dailesnį vyrišką užpakaliuką". Ar jūs tikras, kad Stambulo konvencija susijusi su išmatomis ir vyrų užpakaliukais?
– Kadangi Jūsų minimame meme Stambulo konvencija nėra siejama su „išmatomis bei vyrų užpakaliukais" (galima tuo įsitikinti pagal nuorodą), atsakymas į tokį klausimą – ne, nesu tuo tikras, nes niekada tokių keistų sąsajų nedariau, taip neteigiau ir net nedaviau kažko panašaus suprasti.
 |
| Momentinė ekrano kopija |
Kiekvienas, nuėjęs pagal nuorodą gali įsitikinti savo akimis, kad meme su Stambulo konvencija siejamas vaizdas - vienalyčių vyrukų pora (galimai - netradicinė šeima), o mem’o tekstas nukreiptas į tą komišką faktą, kad vienas poros narys kita vedžioja ant šuns pavadėlio. Tie žodžiai komikso burbuluose adresuoti paaiškinti tokią tradicinėms šeimoms nebūdingą šunišką elgseną bei pavadėlio poreikį.
– Viename įrašų rašėte, kad „homoseksualizmas" yra mada. Ar esate ką nors girdėjęs apie psichologijos mokslą, kuris sako, kad tai yra žmogaus tapatybės dalis – nei liga, nei sutrikimas, nei, galų gale, mada?
–Apie psichologiją girdėti teko, nors tenka pastebėti, kad toli gražu ne viskas, kas vadinama šiuo terminu, patenka po „mokslo„ apibrėžtimi. Žodis „homoseksualizmas” greta paminėto apibūdina taip pat ir atitinkamą elgseną bei įvaizdžius, kurie kuo puikiausiai gali būti mados formavimo ir reklamos dalykas.
Pakanka pasižiūrėti į kasdienes didžiųjų portalų antraštes bei turinį, kad dingtų noras tuo abejoti.
 |
| R. Navickas, sprendžiant iš jo žodžių, aktyviai seka LGBTQ+ naujienas žiniasklaidoje ir vis dažniau apie tai galvoja | Asociatyvi John Schnobrich/Unsplash.com nuotr. |
– Viename savo įrašų translyčius asmenis apibūdinate taip: „pimpaluoti asmenys". Ar dažnai apie tai galvojate? Kada pajutote trauką šioms mintims?
– Patikslinsiu - mano „Facebook" įraše vartojamas kiek kitoks apibūdinimas, nei Jūs minite, o būtent - „pimpaluotos moterys". Kas yra faktiškai absoliučiai tikslu
Nes aš ir pats priklausau „pimpaluotų asmenų", t.y. vyrų kategorijai, todėl toks apibūdinimas žmonėms, kurie turėdami vyrišką lytinį pimpalą, laiko save moterimis, neatitiktu jų autodeklaracijos.
Su liūdesiu tenka prisipažinti, kad paskutiniu metu apie tai galvoju vis dažniau. Priežastingumo savirefleksijos pasėkoje nustatyta tokių, ne itin malonių, minčių kilimo tiesioginė koreliacija su minėtų asmenų reklama didžiuosiuose interneto portaluose. Savaitėje retai pasitaiko diena, kurioje translyčiai asmenys nebūtu minimi pirmųjų puslapių straipsnių antraštėse ar tekstuose. Tiesiog nenorom pradedi apie tai galvoti.
– Iš esmės jūsų „Facebook" paskyroje yra labai daug įrašų LGBTQ+ tematika. Kokie yra jūsų santykiai su gėjais, lesbietėmis, biseksualiais, translyčiais ir kitais neheteroseksualios orientacijos asmenimis? Ar dažnai su jais bendraujate?
– Mano santykiai su žmonėmis nepriklauso nuo jų orientacijos ir seksualinių pomėgių. Laikau tai asmeninio gyvenimo dalimi ir nejaučiu poreikio tuo domėtis, todėl žmones, su kuriais bendrauju, vertinu pagal kitas savybes. Žinojimas, kad asmuo turi kitokią orientacija, nei maniškė, ničnieko nekeičia mano požiūryje į jį ir bendravimo stiliuje.
Įrašai mano „Facebook” sienoje skirti visuomeniškai svarbiems reiškiniams aktualiuose kontekstuose, o ne konkrečių žmonių asmeninio gyvenimo aptarinėjimui. Pajauskite skirtumą.
–Beje, viename savo įrašų piktinatės, kad VLKK žodį „ped*rastas" pripažino užgauliu ir nevartotinu. Ar pats norėtumėte taip būti apibūdintas, jeigu tai būtų leistina? Kaip tokiu atveju jaustumėtės?
– Asmeniškai aš šio termino nebevartoju jau nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Žodžio "ped*rastas" nėra mano verbalinėje raiškoje - nei viešoje, nei privačioje. Būtent todėl, kad jis įgijo užgaulų atspalvį.
Mano pasipiktinimo priežastis buvo tame, kad valstybės institucijos ėmėsi kriminalizuoti konkrečių žodžių, anksčiau naudotų, kaip medicininis terminas, vartoseną.
Esu žodžio laisvės šalininkas ir griežtai nepritariu kriminalizavimui to, kas turi būti reguliuojama moralės normomis ir elementaraus mandagumo taisyklėmis, – teigė R. Navickas.
Redakcijos pastabos
- R. Navickas, atsakydamas į pirmąjį klausimą, akcentavo, jog jaunoji karta nepasižymi atsparumu madoms bei propagandai. Vis tik pašnekovas nepaminėjo, kad žmogaus intelektas aukščiausią tašką pasiekia būtent apie 20-uosius metus. Žurnale „Psychological Science“ paskelbtame tyrime taip pat skelbiama, kad skirtingi intelektiniai įgūdžiai aukščiausią piką gali pasiekti skirtingu žmogaus amžiaus tarpsniu. Taigi, teigti, kad jaunoji karta nepasižymi kritiniu mąstymu ir yra lengvai paveikiama propagandos, nėra tikslu.
- LGBTQ+ asmenys dažnai mėginami vaizduoti kaip propaganda. Tai – stereotipinis požiūris. Akronimas LGBTQ+ apibūdina neheteroseksualios tapatybės žmones. Savaime aišku, kad žmonės negali būti propaganda, kadangi pastaroji susijusi su dažniausiai klaidingos informacijos sklaida, o ne savaiminiu žmonių egzistavimu.
- Lietuvoje LGBTQ+ asmenys siekia lygiateisiškumo – dalinės arba visiškos santuokų lygybės, taip pat teisinės apsaugos, kuri suteikiama heteroseksualiems asmenims. Būtent tai homofobiškų pažiūrų asmenys laiko propaganda. Vis tik tarptautinės organizacijos ne kartą yra atkreipusios dėmesį, kad Lietuvoje LGBTQ+ temą gaubia tam tikra socialinė įtampa, šios bendruomenės teisės nėra pakankamai užtikrinamos, o tai lemia ir psichologines LGBTQ+ asmenų problemas.
- Nors R. Navickas teigia, kad homoseksualumas plinta, šis jo teiginys – kiek abejotinas. Pašnekovas mėgino savo mintį pagrįsti statistika, esą pastaroji rodo, jog vis dažniau žmonės palaiko intymius santykius su tos pačios lyties asmenimis. Kokiais duomenimis jis taip teigdamas remiasi, nepatikslina. Vis tik pažymėtina, kad ankstesniais istoriniais laikotarpiais apie homoseksualumą arba LGBTQ+ tapatybę nebuvo žinoma itin plačiai, asmenys ne visuomet save priskirdavo šiai bendruomenei net ir būdami neheteroseksualūs. Iš esmės yra sunku pasakyti, kiek pasaulyje net ir šiuo metu gali būti LGBTQ+ asmenų, kadangi ne visi LGBTQ+ žmonės iki šiol save taip indetifikuoja neturėdami pakankamai žinių, o kiti savo tapatybę dėl kultūrinių, socialinių ar psichologinių sumetimų slepia. Spėjama, kad globalią populiaciją gali sudaryti 6-20 proc. LGBTQ+ asmenų. Kiek tokių asmenų būta praeityje – nežinoma. Tačiau istoriniai šaltiniai byloja, kad LGBTQ+ egzistavo ir preityje.
- Nors R. Navickas teigia, kad „įgimtais polinkiais tokio fenomeno paaiškinti negalima”, svarbu pabrėžti, kad žmogaus savybes – taip pat ir seksualinę orientaciją – lemia tiek genų, tiek aplinkos veiksniai. Kaip rašo delfi.lt, nors mokslininkams iš tiesų nepavyko atrasti vieno geno, kuris galėtų lemti žmogaus seksualinę orientaciją, nesvarbu, ar tai būtų potraukis tai pačiai lyčiai, ar potraukis priešingai lyčiai, negalima teigti, kad žmogaus genetika neturi įtakos seksualinei orientacijai. Be kita ko, nei seksualinė orientacija, nei lytinė tapatybė nėra pasirenkama – ji tik pasireiškia.
- Pasaulio sveikatos organizacija tiek homoseksualumą, tiek transseksualumą yra pašalinusios iš ligų bei sutrikimų sąrašo.
- R. Navickas piktinasi, kad žiniasklaidoje rašoma apie translyčius asmenis, tačiau tai, jog didžiojoje daugumoje straipsnių apžvelgiamas heteroseksualių asmenų ar porų gyvenimas, jam susirūpinimo nekelia. Galbūt tai lemia išankstinės vyriškio pažiūros? Be to, R. Navicko mėginimas pabrėžti translyčius asmenis apibūdinant juos „pimpaluotais” asmenimis yra mažų mažiausiai nekorektiškas ir įžeidžiantis. Verta atkreipti dėmesį, kad translyčių asmenų lygiateisiškumas, kurio LGBTQ+ bendruomenė siekia, nėra susijęs su seksualinėmis temomis.
Rengiant publikaciją, buvo remiamasi šiais šaltiniais:
- ncbi.nlm.nih.gov
- news.mit.edu, The rise and fall of cognitive skills
- psichologusajunga.lt, „Homoseksualumas nėra psichikos sutrikimas"
- who.int
- delfi.lt, „Išniekino tyrimo išvadas: ne, mokslininkai neįrodė, kad homoseksualumą lemia tik auklėjimas ir kultūra"
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net