2020 m. Evita Goša tapo pirmąją moterimi Latvijos istorijoje, kuriai suteiktos tėvystės atostogos. Tais pačiais metais moters partnerei pagimdžius vaiką, E. Goša kreipėsi į Latvijos Konstitucinį teismą prašydama išaiškinti, ar tėvystei atostogų nesuteikimas tos pačios lyties partneriui neprieštarauja Latvijos Konstitucijai. Teismas ne tik nutarė, kad toks reguliavimas nesuderinamas su svarbiausiu šalies dokumentu, bet taip pat pasakė, kad valstybė turi pareigą saugoti ir tos pačios lyties šeimas. Kaip sako teisininkės išsilavinimą turinti Evita, atostogos – tik viena iš daugybės sričių, kai valstybė diskriminuoja vienalytes šeimas. Anot jos, padėtį padėtų pagerinti ir saugiau pasijusti priimtas Partnerystės įstatymas.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
Gabija Jurkutė, manoteises.lt
info@manoteises.lt
– 2020 m. lapkritį Latvijos Konstitucinis Teismas pareiškė, kad turite teisę į dešimties dienų atostogas, gimus vaikui. Kaip nusprendėte, kad reikia šią problemą spręsti teisme?
– Giliai tikiu teismų praktika ir galia: pažvelgus ir į kitas valstybes, matome, kiek daug galima pasiekti kreipiantis į teismą. Pastaraisiais metais taip intensyviai aktyvizme nedalyvauju, tačiau jau seniai turėjau mintį, kad reikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tos pačios lyties šeimų teisių užtikrinimo.
 |
| Evita Goša | Asmeninio archyvo nuotr. |
Aš ir mano partnerė susilaukėme antrojo vaiko. Žinoma, vaikų atsiradimas žmogaus gyvenime sustiprina jautrumą šiais temai, tad norėjau, kad mūsų ieškinys apimtų ne tik santykių tarp tos pačios lyties partnerių temą, bet ir vaikus. Buvo svarbu pabrėžti visišką tos pačios lyties šeimų apsaugos trūkumą, nereprezentavimą statistikoje bei jų, kaip šeimos vieneto, ignoravimą. Taigi, nusprendėme iškelti 10 dienų vaiko priežiūros atostogų problemą: pagal Latvijos įstatymus, gimus vaikui, tėvas gali pasiimti 10 dienų vaiko priežiūros atostogas bet kuriuo metu per du mėnesius nuo vaiko gimimo.
Be abejo, aš tam teisės neturėjau, nes aš nesu vaiko tėvas, nors naujagimiui bei motinai reikšmės neturi, ar jais rūpinasi vyras, ar moteris. Tokioje jautrioje būsenoje šeimos nario pagalba turi itin didelę reikšmę. Vis dėlto, teismo proceso metu buvo girdėti argumentų, kad vaiko priežiūrai galima tiesiog pasiimti įprastas atostogas. Akivaizdu, kad šis siūlymas nėra teisingas – toks įstatymų taikymas būtų diskriminuojantis: vyras turi teisę ne tik į savo atostogas, bet ir papildomas 10 dienų, o tai sudaro pusę kasmetinių darbuotojo atostogų.
Šiek tiek nerimavome dėl to, kokias pasekmes bylos nagrinėjimas atneš. Supratome, kad jei nelaimėsime bylos, ji taps opozicijos argumentu prieš tos pačios lyties šeimų teises Latvijoje. Vis dėlto, įdėjus daug pastangų, Teismo sprendimas buvo palankus. Nors procesas buvo asmeniškas, tačiau jį, žinoma, pradėjome ne tiek dėl galimybės gauti 10 dienų atostogas: tokių bylų funkcija yra nusiųsti signalą, kad valstybėje kažkas negerai.
 |
| Vaivorykštė, LGBT judėjimo simbolis | Valeria Boltneva/ pexels.com nuotr. |
– Byla sulaukė didelio atgarsio Latvijoje, apie ją buvo rašoma ir tarptautinėje žiniasklaidoje. Kokius pokyčius pastebėjote savo asmeniniame gyvenime bei Latvijos LGBTQI+ bendruomenėje po bylos laimėjimo?
Atsako sulaukėme įvairaus: nuo padėkų, sveikinimų ir gėlių siuntimo į mano biurą iki prieštaringų konservatyvių jėgų reakcijų parlamente. Negana to, kad 2005 m. santuokos apibrėžimas Latvijos Konstitucijoje susiaurintas iki vyro ir moters sąjungos, po sprendimo mūsų byloje dalis Seimo narių siekė, kad tos pačios lyties šeimos būtų išimtos iš konstitucinio šeimos apibrėžimo. Dabartinė konstitucinė šeimos samprata yra kur kas platesnė nei susituokusi vyro ir moters šeima. Laimei, šios pataisos didelio palaikymo nesulaukė. Tačiau esu tikra, kad šie politikai vėl ir vėl bandys siūlyti tokius ar panašius pakeitimus.
2020 m. Konstitucinio Teismo sprendimas mano šeimos atžvilgiu sugrąžino LGBTQI+ bendruomenei viltį, kad pokyčiai gali įvykti. Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo pirmininkė gana tvirtai pasisakė šiuo klausimu ir išreiškė stiprų palaikymą LGBTQI+ teisėms. Iki šio įvykio ore tvyrojo sloguma, atrodė, kad niekas nepasikeis: Seimas net nesigilindavo į partnerystės sureguliavimo klausimą – įstatymo projektas būdavo atmetamas pačioje pirmoje stadijoje, be argumentų. Deja, parlamente vis dar yra nemažai opozicijos partnerystės temai, bet, manau, kad šiuo klausimu Latvijos situacija yra geresnė nei jūsų – Lietuvoje justi daugiau agresijos, galbūt prie to prisideda ir didesnė Katalikų bažnyčios įtaka. Kita vertus, visuomenės požiūris tikrai keičiasi – tai galime matyti net iš „Baltic Pride“ eitynių dalyvių skaičiaus augimo. Taigi, ta kibirkštis, kurią davė laimėjimas Konstituciniame Teisme, suteikė vilties ir pozityvumo LGBTQI+ bendruomenei, kuris labai reikalingas kovoje už savo teises.
 |
| Mama ir dukra LGBT eitynėse, Rosemary Ketchum/ pexels.com nuotr. |
– Kaip atrodo vaiko auginimas tos pačios lyties šeimose Latvijoje? Kiek tokios šeimos yra saugomos valstybės?
– Iš esmės tos pačios lyties šeimos Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, nėra apsaugotos. Apsaugotas yra tik biologinis tėvas ar motina bei jo arba jos vaikas. Kitas, vaiką auginantis tėtis ar mama, įstatymų prasme yra vaikui svetimas. Visa, kas susiję su vaiko atstovavimu, švietimu, sveikatos apsauga, darbo atostogas ir laisvadienius, yra prieinama tik biologiniam tėvui ar mamai. Žmonės gyvena du šeimyninius gyvenimus – reguliuojamą įstatymų ir realų. Pavyzdžiui, mano sūnaus mokytojai ir gydytoja yra labai supratingi, tad laiko mane pagrindiniu kontaktiniu asmeniu, kviečia į susirinkimus ir panašiai. Tačiau jei vaikui reikia atstovauti oficialiai, tarkime, pasirašyti kokius nors dokumentus, to padaryti negaliu. Visos šeimos, priklausomai nuo jų socialinio konteksto, gyvena panašiu principu. Žinoma, daugelis nuolat išgyvena baimę: kas atsitiks, jei mirs biologinis vaiko tėvas ar motina? Nors testamente galima pareikšti valią dėl vaiko globėjo mirties atveju, nėra garantijos, kad ta valia bus įvykdyta – procese dalyvauja daugybė institucijų, kurios sprendžia, kam atiteks vaiko globa. Tos pačios lyties šeimos gali susitaikyti su daug neteisybės, bet tokių fundamentalių problemų ir pavojų ignoruoti paprasčiausiai neįmanoma.
Kuo jūsų šeimai būtų svarbus Partnerystės įstatymas?
–Man ir mano partnerei pavyko pasiekti tam tikrą socialinį statusą visuomenėje, kuris leidžia susikurti palankesnę aplinką, laisviau rinktis. Tačiau daugelis šeimų neturi tokių finansinių galimybių. Ką jau kalbėti apie žmones, gyvenančius mažesnėse bendruomenėse, kur pasirinkimo laisvė yra itin ribota.
Partnerystės institutas man pirmiausia yra apie vaikų apsaugą. Tai padėtų sukurti tokių tėvų ir jų vaikų stabilumą ir jausmą, kad jų šeima yra visavertė. Partnerystės įstatymas signalizuotų visuomenei, kad visi žmonės yra lygūs ir vertingi, nepaisant jų seksualinės orientacijos. Dėl to keista manyti, kad jame slypi kokie nors pavojai, atvirkščiai – tokioje visuomenėje visi jaustumėmės saugesni, – teigė pašnekovė.
Kaspars Zālītis, LGBT ir bendruomenę palaikančiųjų asociacijos „Mozaika“ valdybos nario komentaras apie tos pačios lyties šeimų apsaugą Latvijoje.
 |
| Kaspars Zālītis | youtube.com nuotr. |
Politinė diskusija dėl Partnerystės įstatymo Latvijoje vyksta nuo 1997 m., kitaip tariant, jau 25 metus. Kyla klausimas – kaip ilgai dar teks apie tai kalbėti? Neseniai atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad net 55 proc. palaiko partnerystės institutą kaip galimybę įteisinti santykius visoms šeimoms. Kai klausimas buvo susiaurintas klausiant, ar tokia teisė turėtų būti suteikta tos pačios lyties šeimoms, palaikančiųjų buvo beveik pusė – 44 proc. apklaustųjų. Taigi, rezultatai rodo, kad didelė dalis latvių mano, jog partnerystės institutas yra reikalingas. Neseniai Latvijos Teisingumo ministerija parengė Partnerystės įstatymo projektą, kurį perdavė svarstyti Seimo Teisės komitetui.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net