„Man irgi skaudėjo, kai Seimo salėje buvo nepritarta mums svarbiems projektams“, – apie pakankamo palaikymo nesulaukusius Laisvės partijai itin svarbius klausimus sakė šios partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujanti politikė portalui LRT.lt pasakojo ir apie kalbėjimosi koalicijoje stygių, ir apie tai, kaip ketinama padėti sudėtingoje situacijoje atsidūrusiems verslams.
Aušrinė Armonaitė | D. Umbraso/LRT nuotr. |
Kalbėdama su LRT.lt A. Armonaitė neslėpė – kalbėjimosi koalicijoje trūksta, bet ji sakė besitikinti, kad kai kurių Seimo narių nuomonę Laisvės partijai svarbiais klausimais pavyks pakeisti.
Tikimasi, kad per pavasario sesiją į parlamento darbotvarkę grįš partnerystės klausimas, tad, kaip sakė A. Armonaitė, ketinama aktyviai dirbti, kad šįkart balsų pakaktų.
– Pirmiausia norėčiau paklausti apie koalicijos situaciją. Jūsų kolegos žiniasklaidai kalbėjo apie poreikį peržiūrėti koalicinę sutartį, Seimo pirmininkė teigė, kad reikia kalbėti apie koalicinės tarybos sudarymą.
Politologai, komentuodami koalicijos padėtį, svarstė, kad mažieji partneriai – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis – jaučiasi apgauti. Kaip yra iš tiesų – yra apgavystės jausmo? Ar jaučiatės koalicijoje kaip lygiaverčiai partneriai, su kuriais yra skaitomasi?
– Kalbėjimosi, matyt, reikėtų daugiau. Yra Vyriausybės darbai, yra Seimo darbai – tarp jų galėtų būti daugiau pokalbių. Yra svarbūs prioritetai atskiroms partijoms, pavyzdžiui, Laisvės partijai toliau labai svarbi žmogaus teisių dimensija. Tai kalbėjimosi gali būti daugiau.
Mano ir premjerės santykiai yra puikūs, darbiniai. Tačiau, matyt, tarp partijų, tarp koalicijos partnerių kalbėjimosi reikėtų daugiau.
Ingrida Šimonytė, Aušrinė Armonaitė / J. Stacevičiaus/LRT nuotr. |
– O jaučiate, kad Laisvės partijos nuomonės yra paisoma, kad jūsų keliami klausimai yra tiek pat svarbūs, kiek didžiųjų partnerių?
– Laisvės partijai, žinoma, būtų smagiau, kad už svarbius klausimus, kurie yra atnešami į Seimo salę, būtų balsuojama. Tie klausimai sugrįš. Tikimės palaikymo.
– Teko girdėti, kad Partnerystės įstatymo projektui yra likęs siauras langas – pavasario sesija, nes vėliau prasidės savivaldos rinkimų kampanija ir tie Seimo nariai, kurie sieks tapti merais, projektą vargu ar palaikys. Įvyks pavasarį projekto pateikimas?
– Šitas klausimas, partnerystės klausimas, sugrįš į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę, to neslepiame, tai norime matyti ir tai bus. Dėl lango – žmogaus teisių svarbiems klausimams spręsti laikas visada yra tinkamas. Man atrodo, reikia nekreipti per daug dėmesio į politinius tikslus.
Bet yra kartais geresnis ir yra prastesnis laikas juos spręsti. Mes visada norėjome šiuos klausimus išspręsti kuo greičiau ir ne dėl kažkokių politinių konjunktūrinių momentų, bet pirmiausia dėl to, kad Lietuva smarkiai vėluoja.
Mes galime sakyti, kad esame labai išsivysčiusi ekonomika, viena sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje, daug visokių pasiekimų turime, bet žmogaus teisių prasme mes iš tikrųjų esame nudažyti kartu su Rusija, Baltarusija, nors su jomis lygiuotis tikriausiai nenorėtume liberalios demokratijos reitinguose.
Tai mes dėl žmonių norime greičiau tuos klausimus spręsti, o ne dėl politinių konjunktūrinių dalykų.
– Bet ar užteks balsų? Jau skaičiavote?
– Jų turės užtekti. Kitaip prie sprendimo neprieisime. Dirbame prie to, labai svarbu telkti palaikymą.
Aš kartais girdžiu sakant, kad klausimai nesprendžiami, nėra rezultato ir t. t. Bet žiūrėkite – mūsų koalicijos kolegų, atskirų Seimo narių įsitikinimai buvo gana konservatyvūs. Tai, kad mums pavyko sutelkti tokį palaikymą, kad jis buvo rekordinis Lietuvos istorijoje, tai tik dėl didelio darbo – pokalbių, diskusijų, aiškinimosi, kas rūpi mūsų kolegoms.
Jeigu yra kolega, kuris kadencijos pradžioje sakydavo „tikrai balsuosiu prieš ir nesuprantu, ką jūs čia darote“, o šiandien jis mus jau supranta ir atiduoda savo balsą „už“ ir net šį tą svarbaus padaro, tai jau yra didelis pokytis.
Taip, rezultato dar trūksta, tačiau darbo, kiek yra padaryta keičiant kolegų įsitikinimus ir stengiantis su jais kalbėtis, juos išklausyti ir pateikti savo nuomonę, kad jie tave suprastų, yra labai daug. Padarysime dar daugiau.
– Kol kas panašu, kad kertiniai Laisvės partijos projektai, tarkime, partnerystė ar mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimas stringa ir taip yra iš dalies dėl Jūsų koalicijos partnerių – palaikymo nėra tiek iš dalies konservatorių, tiek iš dalies Liberalų sąjūdžio atstovų.
Politiniuose užkulisiuose kalbama, kad Laisvės partijai buvo pasiūlyta palaikymo balsų šiems projektams ieškoti opozicijoje. Kokia tuomet yra koalicijos ateitis?
– Koalicija gali tvariai ir stabiliai dirbti, jei jos nariai daugiau kalbėsis ir derinsis tarpusavyje. O palaikymo žmogaus teisių klausimais reikia kuo platesnio – ir iš koalicijos, ir iš opozicijos.
Turbūt bet kuriai partijai taikoma, bet labai svarbu, kad kai mes išvažiuojame į europinius renginius, formatus arba kai mūsų atstovai Europos Parlamente kovoja už žmogaus teises, prisijungia prie rezoliucijų ir t. t., tai yra labai gerai. Kodėl mes nedrįstame pamatinių žmogaus teisių idėjų atvežti čia, kur jų labai reikia?
Negalime vienų idėjų skirti eksportui, o kitų – sau viduje naudoti. Turime būti nuoseklūs, tai mes ir kviečiame to nuoseklumo.
Valdančiosios koalicijos sutarties pasirašymas / J. Stacevičiaus/LRT nuotr. |
– Kokios nuotaikos yra partijos viduje? Po nepavykusių balsavimų Jūsų kolegos neslėpė liūdesio ir nusivylimo.
– Partija atėjo dalyvauti valdančiojoje koalicijoje, prisidėti prie valstybei svarbių sprendimų, kad būtų įgyvendinta mūsų programa. Kai kūrėme partiją, parašėme išsamią, daugiau nei 160-ies puslapių programą, kuri iš esmės yra skirta dešimtmečiui į priekį. Ten ir švietimas, ir žmogaus teisės, ir ekonomika, ir aplinkosauga, ir kiti svarbūs dalykai.
Partija atėjo prisidėti prie rezultatų ir juos kurti. Kai tuos rezultatus yra sunkiau pasiekti, natūralu, kad kartais nusivili. Bet tai nereiškia, kad turi atsisakyti savo tikslų. Tu turi toliau dirbti. Tos nuotaikos yra darbingos.
Visi yra susikoncentravę į tai, kaip sukurti pozityvų pokytį Lietuvoje. Taip, mes jau priėmėme, tarkime, inovacijų reformos įstatymo pakeitimų. Tai yra svarbus dalykas kuriant aukštos pridėtinės vertės ekonomiką ir investuojant į proveržio sritis, kurios daugiau Lietuvoje atlyginimų žmonėms sukurs. Bet yra ir kitų dalykų, kurie turi būti sprendžiami ir kurie yra pamatiniai.
– Žiūrint į šiandienos situaciją, kaip manote, kaip Jūsų rinkėjai įvertins tai, kad kai kurių klausimų, kuriais žadėjote pasistūmėti per 100 dienų, nepavyksta išspręsti?
– Rinkėjai vertins per rinkimus. Jie, tikiuosi ir tikiu, mato mūsų pastangas. Natūralu, kad kai kuo nors labai tiki ir į ką nors dedi savo lūkesčius, tikiesi realių sprendimų. Laisvės partija niekuo nesiskiria nuo savo rinkėjų grupės, kuri nori tų sprendimų.
Lygiai taip pat ir aš. Aš esu ne tik politikė, kalbanti galva, aš irgi esu žmogus, man irgi skaudėjo, kai Seimo salėje buvo nepritarta mums svarbiems projektams. Tai galima padėti ant stalo labai atvirai. Bet tada tu toliau sau atsakai, kodėl tu atėjai į politiką. Mes patys atėjome, patys kūrėme partiją, kad tai būtų instrumentas mums pakeisti šitą status quo ir kad Lietuva eitų į priekį.
Na, ramiai toliau dirbame ir rinkėjai, tikiuosi, pamatys tas pastangas.
– Vyriausybei šiuo metu tenka susidurti su keliomis skirtingomis krizėmis – besitęsianti pandemija, neteisėta migracija, infliacija, geopolitiniai iššūkiai. Dėl daugelio jų Vyriausybės pusėn žeriama nemažai kritikos. Jūsų akimis, kaip sekasi tvarkytis su šiomis krizėmis?
– Man atrodo, kad mums tenka dorotis su netipiniais iššūkiais, jų kiekis ir koncentracija taip pat yra netipiniai. Vis dar tęsiasi pandemija, bet tikėkimės, ji pasibaigs, turėjome migrantų klausimą, turime geopolitinį klausimą, įvairių kitų klausimų.
Tu iš esmės nežiūri, ką apie tave kas nors galvoja. Yra toks posakis – what other people think of me is non of my business („ką kiti galvoja apie mane – ne mano reikalas“ – LRT.lt). Tu turi daryti sprendimus. Politika – ne grožio konkursas, ne „Eurovizijos“ konkursas. Galima bus per rinkimus įvertinti politikų darbus, bet politikai turi priimti tuos sprendimus, kurie tą akimirką yra reikalingi.
Reikėjo galimybių paso? Reikėjo. Kai kam nepatiko? Nepatiko. Bet sprendimo reikėjo, kad nenubaustume pasiskiepijusių žmonių ir verslų. Lygiai taip pat ir su visomis kitomis situacijomis. Yra svarbių sprendimų, kuriuos mes priimame atsižvelgdami į situaciją.
Laikas parodys, ar mes buvome teisūs, ar rinkėjai įvertins mūsų pastangas.
Aušrinė Armonaitė / D. Umbraso/LRT nuotr. |
– Buvęs premjeras Aleksandras Abišala laidoje „LRT forumas“ sakė, kad dabartinėje Vyriausybėje nėra daug patyrusių politikų, o dėl to nukenčia ir Vyriausybės komunikacija. Galite sutikti su tokia mintimi?
– Manau, kad patirtis nepamaišo. Politikoje reikia, kad derėtų tie dalykai, kad būtų atsinaujinimas ir būtų patirties sinergija. Lygiai taip pat, kaip ir politikoje reikia, kad būtų įvairių žmonių – moterų, vyrų, jaunesnių, vyresnių, skirtingų profesijų, įvairių patirčių.
Aš manau, kad pamatinė vertybė yra įvairovė. Matote, kai mes turime kitą pusę, pavyzdžiui, kai mes turime labai daug patirties, tai ta patirtis gali būti visokia. Kartais kai kurios patirties yra geriau net ir neturėti, ateiti su tam tikrais idėjiniais tikslais. Matyt, visur reikia dermės.
– Visgi, kalbant apie komunikaciją, Jūsų ministerijai tos kritikos nebuvo tiek daug, bet Sveikatos apsaugos ministerijai ir Vyriausybei apskritai jos tikrai netrūko. Žiūrint iš Jūsų pusės, ar reikėjo komunikuoti geriau, tarkime, dėl pandemijos suvaldymo priemonių?
– Mes šiais laikais Lietuvoje esame ne tik krepšinio treneriai ir epidemiologai, bet ir komunikacijos specialistai. Kartais yra gana paprasta sakyti „bloga komunikacija, reikia kažką keisti“. Man atrodo, yra svarbu paaiškinti tuos sprendimus, bendrauti atvirai su žiniasklaida.
Kartais situacija yra tokia dinamiška ir besikeičianti, kad gal ir pritrūksta to paaiškinimo. Matyt, mes galime ir sau prisitaikyti, ir įvairioms situacijoms pritaikyti tuos dalykus. Bet kadangi gyvenimas dabar ypač keičiasi – šiandien ryte gali būti viena aktualija, o po pietų bus jau visai kita situacija, tai, matyt, tie komunikacijos laukai ir yra tokie labai triukšmingi.
Mes, kaip politikai, turime stengtis paaiškinti savo sprendimus. Man atrodo, yra labai svarbu parodyti ir tą pozityvią pusę, tą stengiamės daryti ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, ir Laisvės partijoje. Aš gal grįšiu prie galimybių paso, kaip daug kritikos sulaukusios idėjos. Pozityvi pusė ta, kad mes turėjome kitų politikos alternatyvų, pavyzdžiui, karantino grėsmę ar didesnius užsikrėtimo skaičius.
Mes tai darėme dėl pozityvių tikslų ir tikiuosi, kad po tam tikro laiko, kai žmonės pažiūrės atgal, pagalvos, kad tai vis dėlto buvo geras sprendimas. Kitas dalykas, aišku, mums reikia žiūrėti į priekį. Tai svarbiausia.
– Ar siūlant pandemijos valdymo priemones, taip pat ir galimybių pasą, buvo mąstoma, kokį nepasitenkinimą tai gali sukelti, kad vyks mitingai ir net riaušės?
– Mes atskirai to vektoriaus nevertinome. Labai žiūrėjome, kalbu apie savo komandą, kaip padaryti, kad nereikėtų uždaryti verslų ir <...> kaip padaryti, kad turėdami medicinos instrumentų – testų ir skiepų – ir turėdami išmaniųjų įrankių mes galėtume gyventi su pandemija, o ne užsidarę.
Tai buvo mūsų bazinis įsitikinimas, juo mes grindėme galimybių paso idėją. Mes negalvojome, o kas bus, jeigu kas nors bus nepatenkintas. Lygiai taip pat ir su žmogaus teisių sprendimais. Tu galvoji apie bazinius, ilgalaikius tikslus, kaip tu padėsi žmonėms, o ne kaip kas nors dėl to supyks.
Dienos pabaigoje, kai parodau politinę lyderystę, kaip rodo kai kurie istoriniai sprendimai valstybių, tai gali sukelti tam tikro nepasitenkinimo, bet tai veda valstybės sprendimų link.
– Kalbant apie situaciją dėl Kinijos ir Taivaniečių atstovybės, žeriami kaltinimai, kad dėl vertybinės Vyriausybės politikos kenčia Lietuvos verslai. Buvo padaryta klaidų?
– Manau, kad mums reikia nesidairyti atgal, nebežiūrėti į praeitį, o žiūrėti, kokioje mes šiandien esame situacijoje. Lietuvos ekonomika sparčiai auga, Lietuvos eksportuotojai praėjusiais metais buvo rekordininkai, viršytas visų laikų Lietuvos rekordas. Mums reikia padaryti viską, kad Lietuva iš šios situacijos su Kinija, prekybinės situacijos, išeitų atsparesnė krizėms ir labiau sustiprėjusi.
Tai reiškia, kad turėtų daugiau rinkų, kur verslams išvežti savo prekes ir paslaugas, jas parduoti, pritrauktų daugiau investicijų ir pačią investicinę aplinką Lietuvos viduje padarytų patrauklesnę. Pavyzdžiui, atsivežti daugiau talentingų žmonių, kurių taip trūksta, tarkime, IT specialistų. Padaryti mokestinę aplinką tokią, kad įmonės turėtų paskatų daugiau investuoti į darbo vietas, į plėtrą, kad ne tik didelėms, stiprioms įmonėms, bet ir šeimos verslams tai būtų draugiška, skatinanti plėstis aplinka.
Dabar mes turime galvoti apie tai, tai yra baziniai tikslai. Lietuva turi būti girdima, matoma pasaulyje, visur turėti komandas, kurios dirba ir proaktyviai ieško rinkų. Lietuva turi būti geresnė investicinė aplinka ir jurisdikcija, nei buvo iki šiol.
– Atstovybės pavadinimo keitimas, suprantu, nėra svarstomas?
– Manau, kad mums reikia neišduoti draugystės, kurią turime su Taivanu, nes tada Lietuva ypač prastai atrodytų dėl savo nenuoseklumo. Visų pirma – Lietuva nepadarė nieko neteisėto. Antras dalykas – tai dabar jau yra Europos Sąjungos bendros prekybos politikos ir bendros rinkos klausimas, nes yra paveikta ne tik Lietuva, o ir įmonės, kurios veikia bendroje Europos Sąjungos rinkoje. Svarbu tai turėti omenyje.
– Nemažai kalbama ir apie tai, kad tiek lietuviškos, tiek Lietuvoje jau veikiančios užsienio kompanijos gali keltis į kitas šalis, iš kurių būtų paprasčiau tęsti verslo ryšius su Kinija. Ar ministerija turi tokių signalų? Kaip elgtis, kad nebūtų tokių praradimų?
– Natūralu, kad neapibrėžtumas gali kelti klausimų dėl investicinės aplinkos patrauklumo. Mes žinome, kad tie gamybininkai, tos įmonės, kurios čia yra investavusios iki šios dienos, kai turime šį interviu (vasario 15 diena), nėra priėmusios sprendimų ir neplanuoja iškelti gamybos iš Lietuvos.
Ar Lietuvai dabar reikės dirbti daugiau, kaip patrauklesnei investicinei aplinkai? Faktas. Mums reikia tiek rinkų naujų, tiek ir čia, viduje, daryti sprendimus dėl talentų pritraukimo ir ugdymo, kad įmonėse būtų kam dirbti, nes jos kelia tai kaip pagrindinį klausimą. Mokestinė aplinka taip pat yra svarbi.
Lietuva turėjo ir pozityvių naujienų, jos nuskambėjo pasaulyje. Mes su kolegomis ir partneriais Taivane esame pasiruošę vystyti puslaidininkių pramonę ar investuoti daugiau į BI technologijas, tas pažangias industrijas, kurios keičia pasaulį šiandien, ir Lietuva yra žemėlapyje, nebuvo nepastebėta.
Milijardo JAV dolerių paskolų fondas, 200 mln. JAV dolerių Equity investicijų fondas, prie kurių su taivaniečiais dirbame, yra rimti resursai. Turint galvoje, kad didžiausios puslaidininkių kompanijos pasaulyje yra iš Taivano, šita draugystė gali Lietuvai ir ekonomiškai, ne tik idėjiškai, gana daug padėti.
– Bet, tarkime, pieno, mėsos eksportuotojai jau šiandien patiria sunkumų. Kaip padėti jiems?
– Žinoma, kad kalbamės su kiekviena įmone, kuri turi problemų. Yra keletas dalykų. Pirma, aš, kaip liberalė, manau, kad joks valstybės pagalbos instrumentas taip gerai nepadės, kaip galimybė veikti ir realizuoti savo produkciją. Tai reiškia, kad turi proaktyviai ieškoti naujų rinkų ir, tiesą sakant, dabar, kaip ir praėjusiais metais, mano asmeninė darbotvarkė ir kitų ministrų darbotvarkės yra suplanuojamos taip, kad galėtume turėti daugiau vizitų, kurie atvertų daugiau kelių mūsų eksportuotojams.
JAV rinka šiandien yra nepakankamai išnaudota, bet yra vis atviresnė ne tik Lietuvos aukštos pridėtinės vertės industrijų, bet ir maisto pramonės atstovams. Būna laikinų sunkumų, kai konkretūs kroviniai buvo arba yra užstrigę Kinijos uostuose, mes dirbame su partneriais, kad tą produkciją būtų galima realizuoti kitur. Yra sėkmės istorijų.
Yra dalykų, kuriuos nupirko ne tik Taivanas, apie ką girdėjome, bet ir kolegos Japonijoje, kitur. Lietuva turi draugų ir draugiškų rinkų. Mums reikia labiau jas atverti.
– Gyvename gana sudėtingoje geopolitinėje situacijoje. Kalbant apie investicijas ir jų saugumą – galime būtų ramūs?
– Taip, galime būti visiškai ramūs. Lietuva yra pasiruošusi visiems galimiems iššūkiams. Jeigu tai yra energetika, mūsų energijos resursai, kurie pasiekia Lietuvą, jie yra diversifikuoti, saugūs, mes turime SGD terminalą, ne veltui „Independence“ laivą ir pavadinome nepriklausomybe, kad nebūtume priklausomi nuo vieno dujų tiekėjo.
Lygiai taip pat yra su kita kritine infrastruktūra – Lietuva yra saugi šalis, investicijos, kritinės operacijos, kurių čia turi ir užsienio, ir lietuviškos kompanijos, yra visiškai saugios. Reikia pasakyti, kad Lietuva visada gyveno šitoje kaimynystėje ir išmokome joje gyventi.
Nepaisant tų geopolitinių įtampų, kurių kartais kyla, kartais padėtis stabilizuojasi, mes gyvename savo normalų gyvenimą, augame ir einame į priekį. Matyt, tai ir yra svarbu, kad žiūrėtume savo vidaus verslo aplinkos, savo žmogaus teisių padėties, kad ne Putino veiksmai juos čia dėliotų, o mūsų pačių valia ir mūsų valingi sprendimai.
– Lieka vos daugiau nei metai iki savivaldos rinkimų. Vienas ryškiausių Jūsų partijos veidų, Vilniaus meras Remigijus Šimašius jau anksčiau pasakė, kad trečiosios kadencijos nesieks. Turite jau kandidatą į Vilniaus mero postą?
– Turime keletą žmonių, kurie galėtų būti. Vilniaus skyrius spręs dėl konkrečios kandidatūros. Yra kandidatūrų, kurios įkvepia, kurios atvertų dar vieną pozityvios politikos puslapį. Tik apie konkrečias pavardes nenoriu kalbėti, partija pristatys tai.
Mums svarbu pirmiausia turinys. Neatmetu, kad galime turėti savo kandidatą ar kandidatę.
– O kaip su prezidento rinkimais?
– Yra svarstymų, kaip Laisvės partijai dalyvauti prezidento rinkimuose. Norėtųsi daugiau žmogaus teisių akcentų, daugiau kalbėjimo apie ateitį, ateities ekonominius dalykus, pagaliau – apie telkiančią užsienio politiką, kurioje prezidentas ar prezidentė vaidina labai svarbų vaidmenį.
Mums svarbu pirmiausia turinys. Neatmetu, kad galime turėti savo kandidatą ar kandidatę.
Tekstas publikuotas jarmo.net portale LRT sutikimu