Neseniai perskaičiau jarmo.net parengtą publikaciją „Prieš vasario 16-ąją – neapykantos pliūpsnis LGBTQ+ bendruomenei“. Ją radau socialiniuose tinkluose. Bet šį kartą rašau Jums ne dėl pačio straipsnio, o dėl Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus komentaro, kurį jis parašė po šia publikacija.
 |
| Tomas Vytautas Raskevičius | LGL/A.Didžgalvio nuotr. |
Artūras Rudomanskis
LGBTQ+ teisių aktyvistas, Tolerantiško jaunimo asociacijos vadovas
Jarmo.net publikacijoje pabrėžė, kad viešojoje erdvėje prieš vasario 16-ąją pastebimi neapykantą kurstantys komentarai. Portalas vieną jų pateikė kaip pavyzdį.
Ir štai tuomet T. Vytautas Raskevičius pakomentavo: „Iš interneto ištraukti vieną neigiamą komentarą, parašyti apie jį straipsnį ir pavadinti tai “neapykantos lavina” yra mažų mažiausiai keista. Linkiu gražios valstybės šventės!"
 |
| Momentinė ekrano kopija |
Ačiū, valstybės šventę paminėjome. Bet neapykantos komentarų lavinos problema neišnyko.
Gerbdamas Seimo nario indėlį žmogaus teisių labui, aš, kaip žmogaus teisių aktyvistas, išlieku budrus ir nuosekliai kritikuoju valdžią, kai manau, kad yra tam pagrindo. Todėl šis mano pastebėjimas, kurį išdėstysiu, turėtų būti ir suprastas tik tokiame kontekste.
Dar visai neseniai kaip LGBTQ+ teisių aktyvistas, dabartinis Seimo narys, veikdamas nevyriausybinėje organizacijoje (NVO), kuri įgyvendino projektus, skatinusius pilietiškai netylėti, veikti ir pranešti apie neapykantos komentarus teisėtvarkos institucijoms, mokytis atpažinti neapykantą, rengė įvairius renginius ir kritikavo teisėtvarką dėl jos neveiksnumo.
 |
| Artūras Rudomanskis | Seimo kanceliarijos nuotr. |
„Neapykantos nusikaltimų (ne)tyrimas šalyje yra sisteminė problema. Viena vertus, trūksta politinės valios. Iš kitos pusės, nevyriausybinio sektoriaus organizacijų situacija ganėtinai sudėtinga. Ar mes turime moralinę teisę žmones skatinti pranešti apie patiriamas neapykantos apraiškas žinodami, kad jie, patekę į teisinę sistemą, susidurs su rimtomis kliūtimis? Problema yra dvejopa. Ji parodo mūsų darbo mastą. Ne tik turime raginti bendruomenę pranešti, bet ir dėti efektyvias pastangas tobulinti pačią sistemą“, – tuomet teigė dabartinis Seimo narys T. Vytautas Raskevičius
Asociacijos LGL veiklos indėlį šioje srityje vertinu teigiamai ir laikau prasmingu. Visgi perskaičius Seimo nario komentarą man jis nuskambėjo taip, tarsi T. Vytautui Raskevičiui nebesant NVO nariu ir patekus į Seimą, valdžios troškulys sukūrė norą būti patogiu ir „geru“ gėjumi – tokiu, kokiu kadaise tapo amžiną atilsį buvęs Seimo narys Rokas Žilinskas.
Taigi, manau, kad jarmo.net publikacijoje paleista tema aktuali ir prasminga, o ne keistai iškelta problema. Manau, kad bet kokia neapykanta neturi rasti vietos šioje visuomenėje, nes ji gali labai greitai sklisti. Ir jau geriau sureaguoti jautriau dabar nei po to gailėtis po to. Ir tą sakau labai atsakingai, nes vieną dieną skleidžiantys neapykantą Sinicos ir co staiga vasario 16-ąją Nacionalinio transliuotojo eteryje pradeda kaip niekur nieko save vaizduoti lyg geradarius patriotus.
Beje, ir pats Seimo narys turėtų prisiminti, kad visai neseniai viešino kone kasdien po kokį neapykantos komentarą, kurio sulaukdavo į savo asmeninę pašto dėžutę. Ir prašėsi pagalbos, nes neva jam buvo baisu.
 |
| Jarmo.net koliažas (J. Valaičio/jarmo.net nuotr.) |
Situacija tokia – jis eina Seimo nario pareigas, yra vienas iš valdančios koalicijos partijos vadovų, Seimo komiteto vadovas, remiantis parlamentinės kontrolės teise galėjo išsikviesti pasiaiškinti teisėtvarkos institucijų atstovus. Beje, kaip parlamentaras, T. Vytautas Raskevičius tiesiogiai dalyvauja teisėtvarkos institucijų vadovybės skyrime (balsuojant Seime). Tai nėra lygu galios santykių prasme su eiliniais visuomenės nariais, savanoriškai ir neatlygintinai veikiančiais eiliniais piliečiais, kurie atkreipia visuomenės ir institucijų dėmesį, kad neapykanta žengia koja kojon su tam tikromis organizacijomis, o į tai nereaguojant sėkmingai suras progą nurodyti, kur ir kokiai visuomenės grupei turi būti vieta ar apskritai kad jos neturėtų likti.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net
Redakcijos komentaras
Jarmo.net laikosi pozicijos, kad kritikuojamam asmeniui turi būti suteikta atsakymo teisė, t. y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti ar paneigti informaciją. Todėl kreipėmės į T. V. Raskevičių prašydami pateikti savo poziciją.
– Kaip jūs manote, ar socialiniuose tinkluose prieš LGBTQ+ bendruomenę nukreipti komentarai yra didelė problema? Ar pavojinga yra komentarų visuma, kai juos parašo tik daug žmonių, ar gali būti pavojingas ir vienas komentaras, jeigu jį perskaito, tarkime, šimtai žmonių, kurie juo dar ir dalijasi? – jarmo.net pasiteiravo Seimo nario.
– Taip, manau, kad neapykantos kalba socialiniuose tinkluose yra rimta problema. Kvalifikuojant konkretų komentarą kaip neapykantos kalbos atvejį, už kurį gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, „sistemiškumo“ kriterijus nėra svarbus, svarbus komentaro – kaip kalbinio akto – turinys. Dėl to ne kartą yra pasisakęs tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek nacionaliniai Lietuvos teismai.
– Kai dirbote LGL, regis, vykdėte projektą, kurio metu atlikote internetinės erdvės stebėseną ir fiksuodavote neapykantą kurstančius komentarus prieš LGBTQ+ bei apie tai informuodavote teisėsaugą. Šis projektas, mano žiniomis, buvo finansuojamas ir už šį darbą gaudavote atlyginimą. Kaip prisimenate padėtį tuo metu - ar daug internete rasdavote neapykantos kalbos komentarų, nukreiptų prieš LGBTQ+ asmenis? Ar tuo metu Jums neapykantos komentarų sklaidos internete problema atrodė rimtesnė nei atrodo dabar?
– Dėl ankstesnėse mano darbovietėse vykdytų projektų reikėtų kreiptis į konkrečius projektus vykdžiusias organizacijas, – lakoniškai atsakė T. Vytautas Raskevičius.