LGBTQ+ teisių aktyvistas, Vokietijoje šiuo metu gyvenantis kaunietis Pijus Beizaras teigia, kad Lietuvai pralaimėjus prieš jį bylą Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT), mūsų šalis homofobiškos politikos nekeičia – vis dar galioja vadinamasis „gėjų propagandos” įstatymas, Partnerystės įstatymo priimti nepavyksta, teisėsauga į neapykantos nusikaltimus prieš LGBTQ+ asmenis reaguoja vangiai. Tačiau prokurorai giriasi – esą teisėsaugoje padėtis pakito iš esmės, prieš tai nusistovėjusi tvarka – sugriauta.
 |
| P. Beizaras žeria priekaištus teisėsaugininkams | Seimo kanceliarijos/O.Posaškovos nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
P. Beizaro teigimu, koją Lietuvai kiša ir šiuo metu galiojantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymas, kurio nuostatomis vadovaujantis draudžiama skelbti bet kokią informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata”.
„Visiškai niekas nepasikeitė. Homofobiškas įstatymas vis dar egzistuoja. Liberaliausias Seimas nepriklausomos Lietuvos istorijoje vis dar nesugebėjo priimti Partnerystės įstatymo. Žmonės vis dar žudosi dėl neapykantos, o vyraujanti pandemija situaciją tik dar labiau paaštrino ir leido atsirasti naujiems neapykantos ambasadoriams”, – praėjusią savaitę savo „Facebook" paskyroje pareiškė P. Beizaras, kuris dar 2014 metais kreipėsi į teisėsaugą dėl socialiniuose tinkluose prieš jį paskelbtų neapykantą skatinančių komentarų po bučinio su vaikinu nuotrauka.
 |
| Pijus Beizaras | Myles Yu nuotr. |
Prokuratūrai atsisakius pradėti tyrimą, o Lietuvos teismams tokį sprendimą palaiminus, EŽTT 2020 metų pradžioje konstatavo, kad vaikino teisės buvo pažeistos. Be to, sprendime pažymėta, kad Lietuvos teisėsaugininkai mažų mažiausiai toleravo neapykantą prieš LGBTQ+ asmenis.
Teisėsauga savo progresą mato, LGBTQ+ teisių aktyvistas – ne
Bylą Lietuvai pralaimėjus, ikiteisminis tyrimas galiausiai buvo pradėtas.
„Teismuose dėl neapykantos prieš mane bylinėjuosi dar ilgiau. Septynetą metų yra negebama pabaigti labai paprastų bylų. O tyrimų metu vis dar uždavinėjami tokie klausimai, kaip „Ar jūsų tikslas buvo provokuoti žmones?”, klausiama, dėl ko aš į savo asmeninę anketą įkėliau dviejų besibučiuojančių vaikinų nuotrauką.
Tuščių vilčių ir iliuzijų apie gerovės valstybę neturiu. Teigiamų pokyčių žmogaus teisių srityje artimiausiu metu nesitikiu. Pozityvo suteikia ir rankų nuleisti neleidžia ne politiniai sprendimai ar teisėsaugos institucijos, tačiau vis labiau tolerantiška visuomenė ir artimiausio rato žmonės supantys mane kasdien. Kartu mes nuversime kalnus!”, – teigia Pijus Beizaras.
Tuo metu teisėsaugininkai giriasi – situacija, jų akimis, keičiasi į gerą.
 |
| Asociatyvi prokuraturos.lt nuotr. |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba vasario mėnesį paskelbė interviu su Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroru Dariumi Čapliku ir Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroru Benediktu Leišiu.
–Kiek EŽTT laimėta Beizaro ir Levicko byla pakeitė prokuratūros ir teismų praktiką? – taip skambėjo vienas iš prokurorams užduotų klausimų.
Benediktas Leišys: Šito sprendimo pagrindu buvo panaikinta nemažai nutarimų, kuriais prieš tai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiuo metu vyksta šie ikiteisminiai tyrimai. Viena yra labai didelė byla, apimanti daugiau kaip 150 komentarų. Ji skaidoma, nes daugybė žmonių juk ne Vilniuje parašė tuos komentarus.
Darius Čaplikas: Teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Bylų tyrimas buvo atnaujintas. Dalis bylų buvo išnagrinėtos teisme, tačiau Aukščiausiojo Teismo dar nepasiekė.
 |
| Asociatyvi teismai.lt nuotr. |
–Į kurią pusę ta plonytė riba tarp žodžio laisvės ir neapykantos kalbos juda?
Benediktas Leišys: Vienareikšmio atsakymo nėra. Beizaro ir Levicko byla prieš Lietuvą, išnagrinėta Europos Žmogaus Teisių Teisme, sukėlė didelį atgarsį. Ji nubraukė iki tol nusistovėjusius kriterijus, juos iš esmės pakeitė.
Didžiausia dalis neapykantos kalbos veikų padaroma internete rašant komentarus. Anksčiau reikėjo įrodyti tokio asmens piktybinio elgesio sistemingumą, nuoseklumą. Dabar toks reikalavimas yra panaikintas ir, faktiškai, keli žodžiai, turintys pavojingumo požymį, jau yra pretekstas baudžiamajam procesui. Kai kartelė nuleista, tai didina ir tokių atvejų statistiką, pradėtų procesų skaičių.
Kitas teigiamas dalykas – visuomenė jau daugiau supranta, kad neapykantos kalba yra nusikaltimas. Čia juk ne mūsų veiksmai asmeniniame kompiuteryje: atsidarysiu „Word" dokumentą, parašysiu, pažiūrėsiu, ištrinsiu ir pamiršiu. Parašius komentarus internete tuos tekstus neribotą laiką skaitys neribotas skaičius žmonių. Vis daugiau žmonių tai supranta ir nustoja savo neapykantos mintis dėstyti viešai. Be to, reikia tikėtis, kad visuomenėje apskritai yra mažiau nesantaikos ir mažiau tokių minčių – žmonės darosi tolerantiškesni.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net