Žmogaus teisių organizacijų koalicija kreipėsi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją, prašydama įvertinti Seimo nario Lauryno Kasčiūno pasisakymą. Anot Koalicijos, L. Kasčiūnas viešai skatino diskriminaciją bei dehumanizavo migrantus, rašoma pranešime spaudai.
 |
| L. Kasčiūnas | Seimo kanceliarijos/O.Posaškovos nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Baigiantis 2021 m., Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas davė interviu TV3 žinioms, kuris publikuotas ir portale TV3.lt. Jame politikas teigė, kad tose kultūrose, iš kurių atvyksta nereguliarūs migrantai, „vaikų vertė jokiu būdu nėra kokia nors didelė. Ir jie jais prisidengia, jie jais manipuliuoja ir dažnai šitoje vietoj pataiko ant mūsų tokių jautrumų“.
„Seimo nario L. Kasčiūno pasisakymas menkina žmogiškąjį orumą bei formuoja požiūrį, kad šių asmenų kultūros (daugiausia – musulmoniškos) nesaugo, negerbia vaikų bei vaikystės, nepuoselėja motinystės bei tėvystės. Tai ypač dehumanizuojantis ir pavojingas požiūris. Istorija rodo, kad visuomenės, įtikėjusios tokiais žmogiškąjį orumą paminančiais teiginiais, yra pasirengusios imtis kraštutinių priemonių. Politikai turi ypatingą atsakomybę ir pareigą vengti tokių pasisakymų ir skatinti sugyvenimą, bet ne neapykantą visuomenėje“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
Kreipimesi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją teigiama, kad toks Seimo nario pasisakymas yra ne tik neetiškas, tačiau menkina Konstitucijoje įtvirtintas vertybes – nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir pagarbos žmogaus orumui principus, taip pat prieštarauja Valstybės politikų elgesio kodeksui.
„Atlikti visuomenės nuostatų tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai nuomonę apie įvairias migrantų grupes dažniausiai susikuria ne iš asmeninės patirties, o iš įvairių žiniasklaidos priemonių. Tad tokie vieši asmenys kaip politikai turėtų jausti didesnę atsakomybę už viešai išsakomus žodžius. Ksenofobinės nuotaikos, vyraujančios viešojoje erdvėje, turi tiesioginės įtakos visuomenės nuostatoms tiek naujai atvykstančių tiek Lietuvoje gyvenančių ir čia įsitvirtinusių migrantų atžvilgiu“, – teigia Giedrė Blažytė, nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ tyrimų vadovė.
Praėjusių metų vasarą tarptautinio judėjimo žurnalistikoje „Media4Change“ vykdyta stebėsena parodė, kad Lietuvos žiniasklaidoje dominavo ne žmogiškumo ir racionalaus migracijos krizės sprendimo paieškos naratyvai, tačiau skambios, prieš migrantus nukreiptos politikų frazės.
Lapkritį paskelbta kasmetė Lietuvos socialinių mokslų centro visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad, lyginant su ankstesniais metais, pastebimai išaugo socialinė distancija pabėgėlių atžvilgiu. Beveik pusė (47 proc.) apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų nurodė, kad nenorėtų su pabėgėliais gyventi kaimynystėje (2020 m. tokių gyventojų buvo 27 proc. respondentų). Maždaug tiek pat – 48 proc. – teigė, kad nenorėtų pabėgėliams išnuomoti būsto (2020 m. tokių gyventojų buvo 27 proc.).
Kreipimąsi į Seimo etikos sargus taip pat parėmė Lietuvos moterų lobistinė organizacija, kuriai priklauso 40 visoje Lietuvoje veikiančių organizacijų, VšĮ „Vaiko labui“ bei VšĮ „Savanoriai vaikams“.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net