Trečiadienį Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos posėdyje Lietuva pristatė ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį šalyje, praneša portalas alfa.lt. O tuo metu Žmogaus teisių organizacijų koalicija (ŽTOK) savo šešėlėje ataskaitoje pabrėžia, kad „daugelis žmogaus teisių klausimų lieka neišspręsti“. Su iššūkiais susiduriama užtikrinant ir LGBTQ+ bendruomenės laisves bei teises.
 |
| Asociatyvi Polina Tankilevitch/Pexels.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Skelbiama, kad Lietuvos LGBTQ+ bendruomenės teisinė padėtis ir toliau išlieka prasta. Daugumos apklausų rezultatai rodo, kad LGBTQ+ asmenys ir toliau yra diskriminuojami, patiria patyčias arba kitokį įžeidžantį elgesį. Ypač su tokiomis patirtimis susiduria jaunuoliai
„LGBTI asmenų padėtį tiesiogiai veikia tos pačios lyties asmenų šeimos teisių pripažinimo trūkumas, administracinės procedūros, susijusios su teisiniu lyties pripažinimu, dar nėra nustatytos, o tai lemia didelę translyčių asmenų diskriminaciją“, – skelbiama ataskaitoje ir akcentuojama, kad Lietuva išlieka vienintelė Europos Tarybos valstybė, numatanti partnerystės institutą būtent priešingos lyties poroms, taip sudarant prielaidą diskriminacijai lytinės orientacijos pagrindu ir teisinį neapibrėžtumą tos pačios lyties santykiuose esantiems žmonėms.
Anksčiau šiais metais portale alfa.lt Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė teigė, kad LGBTQ+ tema vis dar meta iššūkį politinei kultūrai Lietuvoje.
 |
| Jūratė Juškaitė | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Anot jos, praėjusiais metais paskelbta apklausa parodė, kad po daugiau nei 15 metų vykusio teigiamo visuomenės nuomonės pokyčio homoseksualių asmenų atžvilgiu fiksuojamas priešiškų nuostatų augimą. „Nuo 2005-ųjų, kai tokios apklausos pradėtos vykdyti, visuomenės požiūris į homoseksualius žmones nuosekliai gerėjo: 2005 m. du iš trijų (61 proc.) Lietuvos gyventojų nenorėjo turėti homoseksualių kaimynų. 2020 m. šis skaičius buvo nukritęs iki 36 proc. Tokio 25 procentinius punktus siekiančio pokyčio neišgyveno jokia kita visuomenės „nemėgstamųjų“ grupė. Kitaip tariant, paraštėse esančių politikų, tokių kaip Petras Gražulis, skleidžiama neapykanta buvo skaudi LGBT bendruomenei, tačiau platesnio poveikio visuomenės pažiūroms neturėjo. Bet teigiamą tendenciją pertraukė 2021 m. pavasarį kilusi moralinė panika dėl partnerystės įstatymo bei LGBT bendruomenės apskritai", – teigia J. Juškaitė alfa.lt tekste „Nugalėti moralinę paniką".
Pasak Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės, šiais metais politikai turėtų mažiau švaistytis frazėmis, kas Lietuvoje yra normalūs. „Atsakingų politikų lūpose diskusijos žmogaus teisių klausimais turės vykti jei ne jautriau, tai bent suprantant, kad nepagarbūs, žeminantys, diskriminuoti skatinantys žodžiai turi galią priešinti ir skaldyti. Jei nepadėsime tam taško, priešais taps ne tik skirtingos grupės šalies viduje, bet ir tokie mūsų saugumo garantai kaip ES ar NATO", – įsitikinusi J. Juškaitė.