Visas marginalų būrelis planuoja sausio 13-ąją susirinkti prie Seimo ir rėkti, kad jie tai ne už tokią Lietuvą kovojo. Čia stovės ir Astra, kartu su visokiais plevėsomis praėjusiais metais uždažiusi vaivorykštės perėją (nes čia, suprask, yra ta tikroji Lietuva su juodomis perėjomis, už kurias ji taip kovojo). Ir Žydrūnas bus. Tas pats bičas, kuris taip už Lietuvą kovojo, kad internetuose vėliau savo paties paslėpsnio nuotraukas prireikė trinti ir aiškinti, jog čia įsilaužė, bei apsimesti, kad visi tik linksėjo galvomis ir tuo patikėjo.
 |
| Asociatyvi Seimo kanceliarijos nuotr. |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Jie tikrai ne už tokią Lietuvą kovojo, nes išties jie kovojo prieš Lietuvą. Sėjant nepasitikėjimą, baimę ir marginalizuojant ištisas visuomenės grupės, kurios ir šiandien kovoja už Lietuvos žmonių laisves. Mėginant sukelti visuomenėje neramumus, bandant nuteikti Lietuvos žmones prieš mokslu grįstą mediciną ir vakarų šalių visuotinai pripažįstamus žmogaus teisių standartus.
Atrodo, aš nemačiau nei sausio 13-osios įvykių, nei tais metais gargaliavusių „Jedinstvos" veikėjų, kurie ragino neblūdyti ir pasilikti Sovietų Sąjungoje, bet imu suprasti, kaip tokie žmogystos turėjo atrodyti. Istorijos mus moko gyvieji pavyzdžiai, liudijantys, kodėl ir šiandien negalima ilsėtis žmogaus teisių ir laisvių sargyboje.
Visokie Žydrūnai ir Astros ruošiasi prie Seimo rėkti, kokie visi kiti išdavikai ir kad tik jų būrelis yra ta tikroji išganytoji tauta. Jie apsiskelbs visos Lietuvos balsu ir sakys, kad jų laisvė yra keikti ir uiti visus kitus, bet tik ne save pačius. Ir aš, žinoma, nesiginčiju su tuo, kad ir jie yra tauta, tik gal bėda ta, jog jie nėra visa tauta. O štai jiems atrodo, kad tie keli su jais susirinkę šimtai, mėtantys akmenis į policija, jau yra tautos valia. Tarytum demokratija tebūtų kaži koks gatvinių tiesioginis valdymas.
Jie bus prieš viską – Galimybių pasus, skiepus, gėjų santuokas, translyčių vardus, medikus, mokslą, Lietuvos Vyriausybę ir tą bičą, kuris kirviu grasino.
Tarytum sveikata ir Lietuvos gerovė vaduojantis iš pasaulinės pandemijos yra ne taip svarbu, kaip svarbu yra klausytis jų pastūgavimų, kad kur jų laisvės ir orumas. Nes, suprask, oru yra mirti reanimacijoje dūstant nuo viruso sukeltų komplikacijų, oru sustabdyti visą ekonomiką dėl skiepytis nenorinčiųjų užgaidų, bet jokiu būdu nėra oru nulenkti galvas prieš medicinos profesorius ir savo sričių profesionalus, kurie ragina pamiršti tas nesąmones, kurias taip nuožmiai mėgina įpiršti visokie su mokslo vardu mažai ką turintys laisvų visuomenių ar sveikatos teisių institutai. Dar jie skelbs apie visokius pasaulį valdančius globalistus, o kai paklausi, kas tai konkrečiai, tai paduos nuorodą į „Youtube" filmuką su interneto profesiorių kalbomis, subtitruotomis rusišku vertimu.
Žinoma, kai visuomenės nuotaikos pasikeis, ims pūsti vėjas iš kitos pusės. Tuomet jie ieškos priešų tarp Lietuvos žmonių.
Ir čia pat ras. Jie skelbs kovojantys už tradicinę šeimą, o išties kovos prieš savo žmones, kurie renkasi mylėti tai, ką nori, o ne ką jiems liepia. Skelbdami karą prieš LGBTQ+ asmenų laisves ir teises jie mėgins įpiršti mintį, kad anksčiau tai tokių žmonių Lietuvoje nebuvo. Jei reikėtų, sudegintų jie visus apie neheteroseksualių žmonių egzistavimą liudijančius rankraščius. Nes tai neatitinka jų, tradicinės Lietuvos, pasaulėžiūros.
Skelbdami, kas vertas, o kas – ne, gyventi po mūsų šalies saule, jie mėgins gąsdinti tuos, kurie nežino. Gąsdins žmonijos išnykimu, nacionalinių interesų sutrypimu. Nes jų suvokimu, Lietuvos identitetas yra nekęsti kitų ir prieštarauti, o jei reikia – ginti Lietuvos vertybes užvažiuojant savo žmonai arba kokiam gėjui į marmūzę.
Jeigu jiems moterų arba LGBTQ+ teisių apsauga yra „globalistų" stumiamas Trojos arklys – ne, jie ne už tokią Lietuvą kovojo.
Nes Lietuva, už kurią jie nekovojo, žengia vakarų demokratijos link, o ne atgal į nacistinių vertybių su viena rase šalių grupę, kurioje „kitokie" apskelbiami priešais ir iškrypėliais, o bet kokia pažanga sukelia baimę bei paskui ją sekančią melagienų isteriją.
Ir šią dieną, kai Lietuva prisimena savo Laisvės gynėjus, tradicijų gynėjais apsiskelbę veikėjai mėgina išnaudoti įvairioms viešųjų ryšių akcijoms. Jiems nėra nieko švento – jie ne tik žuvusiųjų atminimą, bet ir pačią Nepriklausomybę kartu dar ir motiną pridėję parduotų, jog tik gautų dar šiek tiek dėmesio.
Tie, kurie ne už tokią Lietuvą kovojo, šiandien šoka ant sausio 13-osios kapų pamiršdami, kad iki šiol kai kurie žmonės turi kovoti už savo laisves ir teises. Nes jeigu niekas nestovėtų laisvės sargyboje, jie ateitų ir pasiimtų Lietuvą. Ir nustumtų ją atgal į tamsą.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net