2021-ieji baigėsi Seime neįregistravus Partnerystės įstatymo projekto, tačiau rudens sesija dar tęsis iki sausio 20-osios. Naujųjų išvakarėse Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen palinkėjo „taikių ir ramių metų", tačiau išgirdo, kad kol bent visa Liberalų frakcija nebalsuos už partnerystę, tol nei taikos, nei ramybės nebus.
 |
| Viktorija Čmilytė-Nielsen | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Ne, Viktorija, sori. Jums neturėtų būti nei ramybės nei taikos. Aš linkiu jums daug sunkaus darbo ir konfliktų. Kai sugebėsite įtikint bent savo frakciją, kad visi Lietuvos piliečiai – lygūs, tada gal galėsiu palinkėti jums ramybės", – savo „Facebook" paskyroje reaguodamas į V. Čmilytės-Nielsen naujametinį palinkėjimą paskelbė Mark Adam Harold, gerai žinomas Vilniaus miesto politikas.
 |
| 2021-ųjų gegužę teiktam Partnerystės įstatymo projektui trūko visai nedaug, tačiau Seimas nusprendė jį grąžinti įstatymo rengėjams tobulinti. Balsavimo rezultatai daug ką nustebino – prieš balsavo ir kai kurie politikai, atstovaujantys partijas, žadėjusias palaikyti LGBTQ+ teisių siekį |
Praėjusių metų gegužės 25-ąją teiktas Partnerystės įstatymo projektas buvo pristatytas pačios V. Čmilytės-Nielsen. Tačiau pateikimo barjero nepraėjo – tą nulėmė vos 3 balsų persvara.
Jeigu susilaikiusieji arba balsavusieji prieš nebūtų dalyvavę balsavime, įstatymas būtų pateiktas.
Trūko nedaug. Ir tai sukėlė aršias diskusijas, kodėl dalies partijų, skelbiančių save ginančiomis žmogaus teises, atstovai susilaikė arba net balsavo prieš.
Nuo LGBTQ+ teisių aktyvistų itin kliuvo Socialdemokratų partijos frakcijai, kurios 5 nariai balsavo prieš, kai 6 šios frakcijos atstovai įstatymo pateikimą palaikė. LSDP savo programoje pažadėjo paramą partnerystei. Vis tik pažado neištesėjo.
Liberalų sąjūdžio frakcijos 8 nariai balsavo už, vis tik 2 – prieš, o 1 susilaikė. Stebina, kad pastarieji Liberalų sąjūdžio nariai priėmė tokį sprendimą, mat ir Liberalų sąjūdis savo programoje vienu iš pagrindinių siekių paskelbė tokį tikslą: „Įteisinsime lyčiai neutralios partnerystės teisinius santykius". Tačiau šis pažadas liko neištesėtas.
Po balsavimo Seimo narys, vienas įstatymo rengėjų Tomas Vytautas Raskevičius susigraudinęs žurnalistams teigė, kad kova už žmogaus teises nebus trumpa ir lengva bei pažadėjo įstatymą pakartotinai teikti rudens sesijoje.
Kol kas nepateikė. Tad išties gali laukti ne itin ramūs metai. Mat ir praėjusiais metais Lietuvoje dėl partnerystės kilo protestų banga – sukilo LGBTQ+ teisių priešininkai, save pasiskelbę tradicinių vertybių gynėjais, ir pradėjo vadinamąjį šeimų maršo judėjimą, atvedusį prie rugpjūtį kilusių riaušių. Ne ką mažiau aistrų sukėlė ir Stambulo konvencijos klausimas, kuris taip pat iki šiol liko neišspręstas, mat konvencija taip ir neratifikuota.
 |
| Momentinė ekrano kopija |
„Priekaištauti man, kad per mažai dariau dėl partnerystės, kai su šio įstatymo projektu dirbau nuo 2016, o pirmą kartą Seime jį pristačiau 2017 metais, kaip ir pernai, yra labai racionalu… Bet jums, Markai, geriau žinoti. Gerų ekspertinių įžvalgų linkiu ir šiemet", – ironiškai po M. A. Harold įrašu pareiškė V. Čmilytė-Nielsen.
Politikė taip pat rašė: „O aš lieku prie savo nuomonės. Su palinkėjimu, kad klausimai ir problemos būtų sprendžiami kiek galima ramiau, be lygioj vietoj kūrenamų konfliktų. Taip daugiau šansų pasiekti rezultatą".
Fondo „FRIDA" vadovė Daiva Baranauskė taip pat įsivėlė į šią diskusiją. Ji priminė, kad svarbu spręsti ir moterų teisių problemas.
„Prisidėdama prie Mark Adam Harold ir linkėdama, kad jie būtų kupini produktyvių darbų ir, žinoma, iššūkių, noriu priminti ir Europos tarybos Konvencijos dėl smurto prieš moteris klausimą. Smurtas lyties pagrindu Lietuvoje niekur nedingo ir nemažėja, o kaip dėl Konvencijos?" – klausė ji, bet atsakymo nesulaukė.