Vienas iš knygos „LGBT+ istorija Lietuvoje: apybraižos ir komentarai" autorių, politologas Mindaugas Kluonis teigia, kad tiek tarp Lietuvos disidentų, tiek tarp partizanų galėjo būtu LGBTQ+ asmenų, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir dėl to patyrė represijas.
Soham Sen/ThePrint.in iliustracija |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Tiesa, M. Kluonis vardų ir pavardžių nemini. Tačiau istorijos archyvai iki šiol slepia mažai kam girdėtus įvykius, susijusius su LGBTQ+ tema, kurios praeitis beveik netyrinėta. Už to slypi asmenybės, prisidėjusios prie Lietuvos gyvenimo ir kovos už laisvę.
M. Kluonis knygoje teigė, kad pagal sovietų Lietuvoje galiojusias teisės normas, vyrai galėjo būti teisiami už homoseksualumą. Pasak jo, retais atvejais sovietinė spauda mėgindavo apkaltinti disidentus „jaunimo tvirkinimu".
Jarmo.net aptiko 1978 metų liepos 16 dienos numerį „Tiesa", kuriame buvo aprašomas disidento Viktoro Petkaus teismo procesas, surengtas po to, kai pas jį buvo aptikta pogrindinės spaudos.
„Tiesa" publikuotas tekstas apie V. Petkų | Jarmo.net nuotr. |
„V. Petkui buvo pateiktas dar vienas kaltinimas: ištvirkavimas iškreiptom formom – homoseksualizmas", - rašoma tekste
Tačiau kai kurie mano, kad šiame straipsnyje dėstomi faktai esą buvo melagingi.
Sovietų valdžios ruporu tapusiame leidinyje buvo rašoma, kad neva disidentas jaunuolius apsvaigindavo alkoholiu, o kartą su vienu iš jų siekė „atlikti lytinį aktą".
O štai kaip šiuos ir kitus kaltinimus, susijusius su veikla pogrindyje, įvertino žurnalas „Ateitis": „Kalintas beveik ištisus metus be teismo.
<...> Pagaliau
dabar — už stovėjimą sargyboj sovietų
okupuotoj Lietuvos pažeidžiamoms žmogaus
teisėms apginti nuteisiamas penkiolikai metų.
Kaip nukentėti nebijąs krikščionis —
lietuvis kovotojas, Petkus įkūnija tai, kas didvyriškiausia mūsų tautos laisvės siekyje".
V. Petkus sovietinės valdžios buvo kaltintas ne kartą. Pirmasis jo areštas – dar 1947 metais. Jis buvo sulaikytas dėl dalyvavimo lietuviškoje katalikų jaunimo organizacijoje „Ateitininkai". 1953 metais – paleistas. Tuomet 1957 metais V. Petkus nueistas 8-erių metų laisvės atėmimo bausme už aktyvią patriotinę veiklą. O galiausiai, kai buvo paskelbta apie Helsinkio grupės įkūrimą, sovietų rėžimo siųsti pareigūnai V. Petkaus bute atliko kratą, kurios metu aptiko pogrindinės spaudos, grupės dokumentus.
Po nuosprendžio, kuria skirta iš viso 15 metų laisvės atėmimo bausmė, apie V. Petkaus teismo procesą rašė ir lietuvių išeivijos leidinys JAV „Darbininkas". Jame buvo svarstoma, jog pareikšti kaltinimai – sufabrikuoti.
Tačiau V. Petkaus seksualinė orientacija linksniuota ne kartą.
1980 metų rugsėjo 11-ąją JAV lietuvių leidinyje „Tėviškės žiburiai" teigiama, kad V. Petkus yra apšmeižtas esąs homoseksualiu. Viename tekstų rašoma: „<...> kažkoks Vincentas Francone Raudonojoje Aikštėje demonstravo, pašiepdamas sovietų disidentus, kurie esą kenčia
kaip homoseksualai. Ryšium su
tuo jis paminėjęs ir Viktorą
Petkų.
Į šį šmeižtą teko skubiai reaguoti".
Leidinyje, be kita ko, taip pat dėstoma, kad „minėtasis italas Raudonojoje
Aikštėje šaukė, esą tie disidentai sėdi kalėjimuose už homoseksualizmą. Jis buvo sovietinio
Saugumo provokacijos įrankis,
panaudotas apšmeižti disidentams olimpiados metu".
Momentinė ekrano kopija |
Politologas M. Kluonis pabrėžia, kad LGBTQ+ asmenų dalyvavimas rezistenciniame judėjime yra netyrinėta sritis Lietuvos istorijoje. Anot jo, su partizanų, Lietuvos Helsinkio grupės veikla LGBTQ+ asmenų teisių judėjimu nebuvo susijęs. Nors rezistenciniame judėjime būta homoseksualių asmenų, jie savo seksualinę orientaciją slėpė, teigia M. Kluonis.
1989 metais Lietuvos Helsinkio grupės nariai įkūrė Lietuvos žmogaus teisių asociaciją, kuri, anot M. Kluonio, ėmė formuoti homofobiškas visuomenės nuostatas.
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos leidinyje „Pozicija" 2010 gausu ne tik V. Petkaus nuotraukų, bet ir asociacijos narių pasisakymų. Vienas jų skamba taip: „Jis (Vytautas Budnikas, ėjęs Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininko pareigas, - jarmo.net) pastebėjo, kad žmogaus teisėmis Lietuvoje per dažnai piktnaudžiaujama, kad svarbiausios žmonių teisės neretai
paminamos, tačiau nuolat akcentuojamos ir kone garbinamos visuomenei mažiau reikšmingos atskirų individų ir žmonių
grupių teisės". Čia pat tekste pažymima: „Todėl
susidaro įspūdis, kad dažnai keliamas triukšmas dėl asmenvardžių rašybos ar homoseksualų teisių tik tam, kad būtų
nukreiptas visuomenės dėmesys nuo žymiai opesnių problemų".
V. Petkus | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr. |
Ar išties V. Petkus buvo homoseksualus, bet tą slėpė? Jeigu taip, kodėl jis priklausė organizacijai, sumenkinusiai LGBTQ+ asmenų teisių svarbą? O gal Sovietų valdžia, diegdama gyventojams homofobiškus įsitikinimus, tikrai siekė diskredituoti V. Petkų ir tam pasitelkė homofobiją kaip įrankį? Paties V. Petkaus to paklausti jau nepavyks. Disidentas į amžinybę iškeliavo 2012 metų gegužę kartu su savimi nusinešdamas kai kurias asmeninio gyvenimo paslaptis.
Dalis šaltinių:
- Darbininkas, 1978 metų rugpjūčio 18-oji, spauda.org
- Viktoras Petkus, lkbkronika.lt
- Viktoras Petkus, wikipedia.org
- Viktoras Petkus, vle.lt
- „LGBT+ istorija Lietuvoje: apybraižos ir komentarai".
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net