Ketvirtadienį Seime svarstant smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisas parlamentarė Morgana Danielė dėstė, kad nauja įstatymo redakcija apipinta daugybe mitų. Itin daug diskusijų kilo dėl sąvokos „smurtas lyties pagrindu". Seimas nusprendė pritarti konservatorės V.Aleknaitės Abramikienės pasiūlymui šią sąvoką iš pataisų pašalinti. O tuo metu Petras Gražulis nusitaikė į bendrai gyvenančius, tačiau nesusituokusius žmones. Jis prabilo ir apie tai, kad iš įstatymo reikėtų pašalinti lytinės orientacijos sąvoką.
Asociatyvi Karolinos Grabowskos/Pexels.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Už sprendimą pašalinti „smurto lyties pagrindu" sąvoką balsvo 54 Seimo nariai, prieš – 35, susilaikė – 17.
„Šita sąvoka nėra susijusi su seksualines fantazijas primenančiais argumentais prieš, kaip dabar visi keis lytį arba reikalaus savo lyčiai nepriklausančių teisių. Taip nėra. Nenueikime į argumentus, kurie ne tik nelogiški, bet ir absurdiški", – kalbėjo M. Danielė.
Morgana Danielė | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Sąvoką pavadino idelogine
Konservatorė V. Aleknaitė Abramikienė teigė, kad šis įstatymas skirtas apsaugoti asmenis nuo bet kokio smurto, o svarstymo metu buvo pabrėžta, jog nepoprcingai dažnai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia moterys. Taigi, Žmogaus teisių komitetas įstatymo projekte numatė sąvoką „smurtas lyties pagrindu".
„Tai ideologinė sąvoka, kuri suponuoja, kad moteris patiria smurtą dėl to, kad yra moteris, o iš to sektų, kad moteriai gyventi su vyru bet kuriuo atveju yra didžiulė grėsmė. Būtų galima pagalvoti, kad jeigu moteris gyventų su moterimi, būtų saugu", – kalbėjo V. Aleknaitė Abramikienė.
O tuo metu T. V. Raskevičius teigė nepritariantis V. A. Abramikienės pasiūlymui išbraukti šią sąvoką. Anot jo, 2018 metais tarp nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiųjų - 80 proc. moterų, 2017 m.- 77 proc., 2018 m. -78 proc., 2019 m. –77 proc., 2020 m. –77 proc.
„Galima veinareikšmiškai teigti, kad didžioli dalis - ne visa - yra smurtas lyties pagrindu", – kalbėjo T. V. Raskevičius.
Pasak jo, smurto artimoje aplinkoje atveju yra taikomi priverstinės galios ir kontrolės mechanizmai. „Šie mechganizmai dažnai yra susiję ir su smurto pavojų patiriančio ar nuo smurto nukentėjusio asmens lytimi", – kalėbjo įstatymo pataisas pristatęs Tomas Vytautas Raskevičius.
Tomas Vytautas Raskevičius | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Įžvelgia Stambulo konvenciją
Anot jo, būtina įvertina, kad smurtas artimoje aplinkoje susijęs su lytimi susijusiais lūkesčiais ir normomis visuomenėje. Dėl to tikslinga įtvirtinti šią sąvoką įstatyme.
Laisvės frakcijos atstovė M. Danielė posėdžio metu pabrėžė, kad ši sąvoka atsiduria įstatyme tam, kad ir įstatymiškai būtų įsisavinta, jog mergaitės ir moterys fizinį, psichologinį bei seksualinį smurtą patiria dešimtimis kartų dažniau. „Ir dažniausiai, deja, dėl to, nes tai laikoma normalu, nes smurtaujama prieš moterį ar mergaitę", – kalbėjo „laisvietė".
Morgana Danielė | O.Posaškovos/Seimo kanceliarisjo nuotr. |
O štai Audronis Ažubalis teigė, kad nors smurtą moterys patiria dažniau dėl to, nes jos fiziškai silpnesnės. Taigi, anot jo, smurtas artimoje aplinkoje nesusijęs su lytimi, o atspindi piktnaudžiavimą galia. Pasak A. Ažubalio, ši sąvoka susijusi su tapatybės politika. Jis tai pavadino „marksistine idelogija". Pasak jo, šiuo įstatymu siekiama įtvirtinti Stambulo konvenciją.
Audronius Ažubalis ir Mykolas Majauskas | O.Posaškovos/Seimo kanceliarijos |
Nepageidavo partnerystės sąvokos
O štai Seimo narys P. Gražulis pasiūlė išbraukti iš pataisų ir sąvoką „partnerystės ryšiai". Pasak jo, Konstitucija nenumato šeimos sudarymo partnerystės pagrindu, o valstybė registruoja tik vyro ir moters sąntuoką.
Anot P. Gražulio, partnerystės įstatymas, kuriuo būtų galima įregistruoti ir tos pačios lyties porų santykius, nėra priimtas, taigi, ir pataisose numatoma „partnerystės" sąvoka neturėtų būti priimta.
O štai T. V. Raskevičius pabrėžė, kad į šiuo įstatymu būtina apsaugoti tiek santukoje, tiek ir ne santuokoje artimai gyvenančius asmenis. Seimo narys pabrėžė, kad šiuo įstatymu siekiama užtikrinti smurto artimoje aplinkoje provenciją, o ne šeiminis santykius.
„Valstiečiui" Dainiui Kepeniui prabilus, kad Stambulo konvenciją mėginama „prastumti" Trojos arklio pavidalu, parlamentaras Kęstutis Masiulis atsakė: „Bendrai gyvenantys nesusituokę asmenys – tokių dabar yra beveik pusė. Ir aš turiu omenyje vyrą ir moterį, nebūtinai vyrą ir vyrą ar moterį ir moterį. <...> Petras Gražulis irgi vaiko susilaukė turbūt nesusituokęs". Anot jo, žmonės faktiškai jau gyvena kartu, tad nereikia išbraukti šios sąvokos iš įstatymo.
Kęstutis Masiulis | O.Posaškovos/Seimo kanceliarijos |
Užkliuvo orientacija
P. Gražulio pasiūlymui Seimas nepritarė. Už bendrai gyvenančių asmenų išbraukimą iš įstatymo balsavo 28 Seimo nariai, prieš – 53, susilaikė 25.
Be kita ko, P. Gražulis pasiūlė iš įstatymo pašalinti ir lytinę orientaciją. „Nes šiandien net neaišku, kiek yra tų lytinių orientacijų, kiti sako, kad jau 72 tos lytinės orientacijos. Teisės aktuose jos nėra įvardintos tos lytinės orientacijos, todėl aš manau, kad gali atsirasti daug piktnaudžiavimo šia nuostata",
T. V. Raskevičius teigė, kad toks pasiūlymas teikiamas straipsniui, kuriame įtvirtintas lygiateisiškumo principas, taigi, Žmogaus teisių komitetas P. Gražulio idėjai nepritarė. Seimo narys pabrėžė, kad visi asmenys turi teisę į apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje.
Ir šiam P. Gražulio pasiūlymui Seimas taip pat nepritarė: už jį balsavo vos 28 parlamentarai, prieš – net 55, susilaikė – 26.
Dėl Smurto artimoje aplinkoje įstatymo naujos redakcijos Seimas galutinai turės apsispręsti pavasario sesijoje.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net