Pirmadienį, sausio 24-ąją, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė paskelbė ataskaitą po apsilankymo Kybartų Užsieniečių registracijos centre. Joje – priekaištai dėl LGBTQ+ pabėgėlių laikymo sąlygų.
VSAT pareigūnams LGBTQ+ pabėgėliai apie savo pažeidžiamumą kartojo ne kartą, tačiau išgirsti buvo tik po Seimo kontrolierės pastabos | Asociatyvi vrm.lrv.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Ataskaitoje rašoma, kad Kybartų Užsieniečių registracijos centro (URC) administracijos duomenimis, nuo užsieniečių apgyvendinimo šiame padalinyje dienos, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 20 d., į kitas apgyvendinimo vietas buvo perkelta 15 pažeidžiamų asmenų, iš jų 12 užsieniečių, kurie save identifikavo kaip LGBTQ+ atstovai – į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Užsieniečių registracijos centrą Medininkuose, 1 asmuo, kuris save identifikavo kaip LGBTQ+ atstovas – į VSAT Užsieniečių registracijos centrą.
Pabėgėliai Lietuvą pasiekia iš Baltarusijos pusės | vrm.lrv.lt nuotr. |
Kybartų URC administracijos teigimu, daugiau pažeidžiamų asmenų Kybartų URC nėra, nes visi Kybartų URC gyvenę asmenys, kurie priklauso LGBTQ+ bendruomenei, perkelti į Užsieniečių registracijos centrus Pabradėje ir Medininkuose.
Vis dėlto, patikrinimo metu 3 kalbinti užsieniečiai pasisakė priklausantys LGBTQ+ grupei. Šių užsieniečių teigimu, jie ne kartą informavo VSAT pareigūnus apie savo pažeidžiamumą vykdomų apklausų, įvairių pokalbių su VSAT pareigūnais metu, tačiau į tai nebuvo reaguojama, jų pažeidžiamumas nebuvo vertinamas.
Anot Seimo kontrolierės, Kybartų URC administracija nurodė, kad informacijos apie tai, kad šie asmenys priklauso LGBTQ+ grupei, ji neturėjo, tačiau reaguodama į Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojų pateiktą informaciją, užsieniečius, priklausančius LGBT grupei, 2021 m. gruodžio 23 d. perkėlė į VSAT Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje.
E. Leonaitė | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Kaip rašo lrt.lt, pasak Seimo kontrolierės E. Leonaitės, tyrimas taip pat parodė, kad, jei į Kybartų URC patenka užsienietis, priklausantis LGBT bendruomenei, turintis negalią, tai šių asmenų individualūs poreikiai nėra identifikuojami, į juos nėra atsižvelgiama.
„Tai irgi gali prilygti nežmoniškam, orumą žeminančiam elgesiui“, – portalui lrt.lt aiškino E. Leonaitė.
E. Leonaitė ataskaitoje akcentuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad valdžios institucijos, vykdydamos prieglobsčio prašytojų apgyvendinimą ar sulaikymą, turėtų būti ypač atsargios, jog būtų išvengta situacijų, kurios prilygtų toms pačioms aplinkybėms, kurios ir privertė asmenis pabėgti iš savo kilmės šalių.
EŽTT nurodė, kad turi būti atsižvelgiama į asmenų pažeidžiamumą dėl jų priklausimo LGBT bendruomenei, siekiant, kad būtų užtikrintas tokių asmenų saugumas ir jie nebūtų laikomi bendrose patalpose kartu su kitais užsieniečiais, atvykusiais iš šalių, kuriose plačiai paplitę kultūriniai ar religiniai išankstiniai neigiami nusistatymai prieš tokius asmenis.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net