Eina pirmosios 2022 metų dienos. Panašu, kad kol kas jos ramios. Vis tik praėję metai visuomenę pakankamai nualino – pasauliui vis dar tebesidorojant su COVID-19 pandemija, Lietuvoje kilo aršių protestų banga prieš Vyriausybę. Mitinguose neretai pasisakyta ir prieš LGBTQ+ bendruomenės lygias teises. Šeimų maršų akcijų dalyviai padarė tai, ko Lietuva neregėjo jau kone dešimtmetį – sukėlė riaušes prie parlamento.
 |
| Rima Urbonaitė | Mykolo Romerio universiteto nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Prieš metus, 2021-ųjų pradžioje, ko gero, mažai kas nutuokė, jog renkami parašai prieš Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių pavirs į šeimų maršo judėjimą, kurio dalis atstovų rugpjūtį prie Seimo sukels riaušės.
Vėliau LRT tyrimas „Riaušių anatomija" atskleidė, kad riaušių prie parlamento pastato sukėlėjai yra susiję ir su tais, kurie mėgino blokuoti „Kauno Pride" eiseną rugsėjo 4-ąją.
Bet iš pradžių nusikelkime į vasario mėnesį. Tuo metu mažai kam žinomas visuomenininku apsiskelbęs Raimondas Grinevičius tikino surinkęs net 300 tūkst. parašų prieš T. V. Raskevičių, kurį buvo norima išversti iš Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų. Vėliau paaiškėjo, kad parašai – netikri. O ir teisės ekspertai kalbėjo, kad peticijai keliamų reikalavimų neatitinka vien tariamai pasirašiusių žmonių vardų ir pavardžių sąrašas.
Nors peticija, įteikta Seimui, ir nepadarė teisinės įtakos, vis tik R. Grinevičius paskelbė karą prieš LGBTQ+ bendruomenę. Pavasarį jis kartu su bendražygiais ėmėsi organizuoti šeimų gynimo maršo mitingą, kuriame nemažai dėmesio skirta pasipriešinimui prieš lyčiai neutralų Partnerystės įstatymo projektą.
Šeimų maršo aktyvistai taip pat pasisakė ne tik prieš lygias LGBTQ+ asmenų teises, bet ir prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą.
Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė turėjo atlaikyti spaudimą iš homofobiška retorika pagarsėjusių asmenų, vėliau sukėlusių riaušes prie Seimo. Mitinguotojai statė kartuves prie valdžios pastatų, tad
Politologė Rima Urbonaitė naujienų agentūrai ELTA teigė, kad daugiau protestų šalyje galėjo lemti ir Vyriausybės politinė darbotvarkė, kuri esą kito.
„Protestų dėl LGBT būtų buvę ir anksčiau, jei tie klausimai būtų įvesti į politinę darbotvarkę. Politinė darbotvarkė šiais aspektais tikrai pradėjo kisti. Kai tokie klausimai atsiranda politinėje darbotvarkėje, natūralu, kad protestai yra išprovokuojami“, – ELTA cituoja R. Urbonaitę.
Šiuo metu protestai po truputį išsikvepia.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net