Tarp Prezidentūros ir Seimo – kibirkštys dėl lyčiai neutralaus Partnerystės įstatymo. Šalies vadovo patarėjui pareiškus, kad prezidentas valgo picas su LGBTQ+ asmenimis, parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius atsiuntė Gitanui Nausėdai picą ir pakvietė pasikalbėti. Tačiau, anot politologės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili, įtampos tai tikrai nesumažino. Be to, nemažai kritikos pastaruoju metu pasigirsta dėl to, nes nors ir buvo žadėta, rudens sesijoje Partnerystės įstatymas net neįregistruotas. Politologės vertinimu, tai gali būti susiję su tuo, jog Seime jau buvo teikiamas mažo kiekio lengvų narkotikų dekriminalizavimo pasiūlymas. Pasak jos, vienu metu derinti du visuomenėje prieštaringai vertinamus įstatymus sudėtinga. Tačiau problemų gali kilti ir šiais metais laukiančioje pavasario sesijoje, įsitikinusi G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
 |
| Jarmo.net koliažas (Seimo kanceliarijos ir pexels.com nuotr.) |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Politika, politinių sprendimų priėmimas – tai kompromisų menas. Deja, bet racionalumas politikoje labai dažnai būna persmelktas ne tik visiems suprantamo (skirtingų) interesų derinimo būtinybės, bet ir įvairių asmeninių ambicijų. Tai matome ir Partnerystės įstatymo pateikimo svarstymui Parlamente atveju", – teigia G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
 |
| G. Burbulytė-Tsiskarishvili | Nuotraukos šaltinis: „Verslo žinios" |
Politologė atkreipia dėmesį, kad dėl šio įstatymo nėra visuomenės sutarimo. „Vadinasi, yra reikalinga labai aktyvi ir, svarbiausia, suprantama vieša diskusija, kurios metu ne tik būtų galima išsklaidyti visus susijusius mitus, bet ir išsiryškinti tuos aspektus, dėl kurių galima sutarti (ar jau yra sutariama), bei tuos – dėl kurių yra nesutariama", – dėstė ji.
Pasak jos, jei matoma, kad sprendimo nebus įmanoma priimti tokia apimtimi, kokia yra suformuluotas pasiūlymas, yra gana įprasta praktika taikyti sprendimo skaidymo į mažesniu gabaliukus strategiją. „Ko negalima pasiekti iš karto – visada galima pasiekti palaipsniui. Juo labiau, kad įstatymo projekto iniciatore yra ganėtinai jauna politinė jėga, kuri tapusi valdančiosios koalicijos dalimi (be jokio, sportiniais terminais kalbant „apšilimo“) pabandė iškart, nieko nelaukdama, „buldozeriu“ teikti įstatymą, dėl kurio iki tol visuomenėje tikrai nebuvo rimtų diskusijų", – sakė politologė.
Anot jos, praėjusių metų pavasario sesija įstatymo pateikimo svarstymui buvo labai nepalankus metas.
„Tuo metu visuomenė dėl pandemijos ir kai kurių politikų realios situacijos neįvertinimo buvo įkaitusi iki begalybės. Matome, kuo įtampa baigėsi. Viltis, kad dvejojantys, abejojantys politikai tokioje įkaitusioje atmosferoje rizikuos savo politine karjera, yra tikrai naivu. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl turime balsavusiųjų prieš net ir liberalų tarpe", – aiškino politologė.
Pasak pašnekovės, negalime pamiršti ir tų politikų, kurie dirba ne dėl reitingų, bet turi labai stiprius vertybinius įsitikinimus. „Tikėtis, kad jie balsuos prieš savo vertybines nuostatas, net jei partijos programoje yra parašyta kitaip, yra naivu. Arba mes tada pritariame keliui, kurį pasirinko LVŽS, pašalindama kitaip balsavusį partietį Tomą Tomiliną, kas, manau, liberaliai mąstantiems žmonėms tikrai nėra priimtina, arba susitaikome su tuo, kad žmonės yra laisvi savo pasirinkime, net jei jis yra nėra vertybinis, o pragmatinis, „reitinginis“, – komentavo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
 |
| Asociatyvi Sharon McCutcheon/Pexels.com |
Nors rudens sesija pratęsta iki sausio 20-osios, Partnerystės įstatymo projektas iki šiol nebuvo pateiktas svarstymui Seimo rudens sesijoje.
„Kodėl taip buvo apsispręsta, aišku, reikėtų klausti pačių pateikėjų. Mano nuomone, be įvairių kitų galimų priežasčių, greičiausiai lemiančiu veiksniu buvo tai, kad rudens sesijoje buvo teikimas mažo kiekio lengvų narkotikų dekriminalizavimo pasiūlymas. Natūralu, kad pozicijos tarpe politikų buvo derinamos, tai vienu metu derinti pozicijas, ieškoti rėmėjų dėl dviejų visuomenėje prieštaringai vertinamų klausimų yra labai sudėtinga. Jei bandytume atsakyti, ar Partnerystės įstatymas bus teikiamas svarstymui jau 2022 metų Pavasario sesijoje – tai aš čia matau vieną labai didelę problemą. Kol kas viešų diskusijų, jokia apimtimi, nevyko. Kol mes nerasime visuomenėje tam tikro sutarimo, tol visada Parlamente bus politikų, kurie nesiryš eiti prieš visuomenės nuomonę ir balsuos prieš", – įsitikinusi politologė.
Tiesa, pasak jos, LGBTQ+ vaiko mamos Rasos Račienės susitikimas su G. Nausėda buvo vienas iš žingsnių visuomenės diskusijų link.
 |
| Tomas Vytautas Raskevičius ir Birutė Sabatauskaitė | Seimo kanceliarijos nuotr. |
„Prezidentas išlaikė savo pasirinktą poziciją kalbėtis su visais ir priėmė p. Rasą Račienę Prezidentūroje. Kaip derėtų vertinti šiame kontekste p. T. V. Raskevičiaus „picos akciją“? Manau, kad buvo nereikalingas žingsnis, kuris tos pusės, kuri pasisako prieš Partnerystės įstatymą tokia apimtimi, kokia jis buvo pateiktas, buvo suprastas kaip bandymas tyčiotis iš Prezidento. Ar tai kelias į sutarimą? Nemanau", – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net