„Praeitis daro įtaką ir mūsų dabarčiai bei ateičiai. Kalbame ir apie visuomenės nuotaikas, ir apie išleidžiamus įstatymus", – gruodžio pabaigoje Vilniuje įvykusiame knygos „LGBT+ istorija Lietuvoje: apybraižos ir komentarai" pristatyme ištarė politologas Mindaugas Kluonis, priminęs ir kai kurių šiuo metu aktyviai veikiančių politikų elgesį bei homofobiškus pasisakymus Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, taip pat ir prieš stojant į Europos Sąjungą.
 |
| Naujoje knygoje paminėti LGBTQ+ bendruomenei reikšmingi istoriniai įvykiai | jarmo.net nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
2021-ųjų gruodžio pabaigoje pristatyta knyga viešai bus prieinama kiek vėliau sausį, tačiau jau gruodį pristatyti signaliniai keli jos egzemplioriai.
Nausėdos frazė paskatino veikti LGBTQ+ aktyvistus
Tolerantiško jaunimo asociacijos vadovas Artūras Rudomanskis knygos pristatyme teigė, kad LGBTQ+ istorijos Lietuvos mokyklose nėra mokoma, o šalies prezidentas pažadėjo, kad to ir nebus, kol jis eis kadenciją.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda šį rudenį pareiškė padarysiantis viską, kad rugsėjį įvykusių „Kauno Pride” metu paskelbto manifesto reikalavimai nebūtų įgyvendinti. Vienas iš reikalavimų – švietimas Lietuvoje apie LGBTQ+ bendruomenę.
 |
| Tomaš Tomaševski ir Artūras Rudomanskis | jarmo.net nuotr. |
„Lietuvos prezidentas pasakė, kad padarys viską, jog mokyklų niekada nepasiektų ilgametė LGBTQ+ istorija. Šis jo pasakymas paskatino mus įgyvendinti naują inciatyvą – parašyti LGBTQ+ istorijos Lietuvoje knygą”, – kalbėjo A. Rudomanskis.
Rudenį TJA organizacijos atstovai pradėjo ieškoti būdų, kaip išleisti šią knygą. „Kadangi bendradarbiaujame su „Rosa Luxemburg” fondu, tai mes pasiūlėme jiems šią inciatyvą kartu įgyvendinti. LGBTQ+ istorijos sklaidai fondas paskyrė net 3 metus, jis Baltijos šalyse taip pat domisi šia sritimi. Taigi, ilgai netrukus jie nusprendė padėti, žinoma, buvo iškelta sąlyga, kad knygą reikėtų išleisti iki 2021-ųjų pabaigos”, – sakė A. Rudomanskis.
Laiko liko nedaug, bet TJA iššūkį priėmė. „Subūrėme komandą žmonių ir ieškojome būdų, kaip įgyvendinti tą iniciatyvą”, – sakė A. Rudomanskis.
Prezidento frazė kertasi su šiuolaikinio mokslo standartais
Knygos sudarytojas Tomaš Tomaševski teigė, kad per tokį trumpą laiką vienas žmogus negalėtų parašyti tokio istorinio veikalo, taigi, skirtingų sričių ekspertai pasiskirstė temas ir ėmė į jas gilintis.
„Šiek tiek nerimavau, kadangi knyga – apie LGBTQ+ istoriją, o joje nėra kažkokios konkrečios dalies, kurią būtų parašęs tik istorikas. Bet vėliau nusiraminau, nes supratau, kad kiekvienas reiškinys, žmogus, socialinė grupė turi savo istoriją ir iš religinių, ir iš politinių, ir iš kitų perspektyvų. Savo sričių ekspertai gilinasi į tai. Manau, kad žengtas svarbus žingsnis supažindinant žmones su LGBTQ+ istorija Lietuvoje”, – apie šios knygos išleidimą kalbėjo T. Tomaševski.
Pats knygos sudarytojas yra jaunasis istorikas. Jis teigė, kad informacijos apie LGBTQ+ bendruomenės Lietuvoje istoriją nėra daug, todėl tenka nemažai padirbėti nagrinėjant šią temą.
„Maždaug prieš pusę metų man reikėjo ruošti pranešimą apie LGBTQ+ istoriją. Aš susidūriau su tokia problema – yra labai mažai informacijos. Ją surinkau tik per pažįstamus: jie nurodė, kad kažkas rašė bakalaurinius darbus, tuomet radau istorinį straipsnį. Per aplinkui informaciją ir surinkau. Beje, kai aš studijavau istoriją ir man reikėdavo parašyti kokį darbą apie žydus Lietuvoje, aš visada rasdavau kažkokios literatūros, kurioje ir pati tema apibūdinta bendrai, tarkime, „Žydai Lietuvoje”. O su LGBTQ+ istorija tokios situacijos mes neturime – nėra veikalo, kuris taptų lyg atspirties tašku, nuo ko iš esmės pradėti domėtis”, - dėstė istorikas.
Kalbėdamas apie G. Nausėdos frazę, kad LGBTQ+ bendruomenės prašymas šviesti moksleivius apie LGBTQ+ istoriją mokyklose nebus įgyvendintas, T. Tomaševski kritikavo tokį požiūrį.
„Man labai keista, kad vis dar puoselėjamas didysis Lietuvos istorijos naratyvas. Istorija jau seniai nutolo nuo to požiūrio, kad ją rašo tik kažkokia dominuojanti grupė, kad istorija – tai tik karai, kunigaikščiai, partizanai ir visa kita", – sakė jis.
Anot jaunojo istoriko, LGBTQ+ asmenų patirtis tarytum norima nustumti ir paskandinti užmarštyje. „Nors man tai yra keista, nes dabar istorijos mokslo standartai yra žymiai aukštesni, tai toks prezidento pareiškimas man yra visiškai nesuprantamas ir svetimas kaip istorikui", – sakė T. Tomaševski.
Praeitis susilieja su dabartimi
Viena iš knygos autorių Ona Stasiulevičiūtė nagrinėjo LGBTQ+ bendruomenės matomumą, aktyvizmą. Kai kuriuos įvykius, jau patekusius į istoriją, ji stebėjo savo akimis.
 |
| O. Stasiulevičiūtė | jarmo.net nuotr. |
„Labai smagu, kad aš galėjau rašyti apie šią temą, nes ji tiesiogiai liečia mane pačią. Mano tekstas yra mažiau akademinis, bet labiau atspindintis mano asmeninę patirtį", - teigė ji.
Autorei itin įsiminė audringi 2021-ieji metai: pradėta intensyviai kalbėti apie partnerystę, kilo homofobiškų judėjimų protestai, tuo pat metu sukilo ir LGBTQ+ bendruomenės aktyvistai, kurie galiausiai rugsėjo 4-ąją surengė pirmąsias „Kauno Pride" eitynes.
„Savo tekste daugiausiai nagrinėjau 2021-uosius. Man atrodo, kad čia buvo tokie labiausiai intensyvūs metai. LGBTQ+ bendruomenė buvo itin matoma žiniasklaidoje. <…> Daug galvojau apie tai, kad matomumas mums yra politiškai svarbus. Tai, kad vien LGBTQ+ žmogus matomas visuomenėje, jau gali būti vadinama aktyvizmu, nes tai suvokiama ir kaip politinis pareiškimas. Sudėtinga, nes negali pabėgti nuo politiškumo, bet tai gali būti panaudojama pozityviai – jeigu esi viešas atsiskleidęs žmogus, kitus tu gali įkvėpti, keisti visuomenę", – kalbėjo O. Stasiulevičiūtė.
Knygoje, pažymėjo ji, taip pat nagrinėjamos ir XX a. temos, apie kurias svarbu žinoti, nes taip galima geriau pažinti savo identitetą.
„Kai daug ko nežinai, kartais atrodo, tu tiesiog atsiradai ir anksčiau nieko panašaus nebuvo. Todėl labai džiaugiuosi, kad ši knyga pasirodė", – teigė O. Stasiulevičiūtė.
Politikų homofobiškos nuodėmės nenugrims į užmarštį
Tuo metu knygos pristatyme taip pat dalyvavęs vienas jos autorių politologas Mindaugas Kluonis teigė rinkęs informaciją, susijusią su LGBTQ+ istorija politiniame lauke iki 2004 metų. Knygoje minimos politikų, kurie ir šiuo metu šmėžuoja politiniame gyvenime, pavardės.
Informacijos apie įvykius iki 2004 metų internete – ne tiek jau ir daug, todėl jos paieška truko.
XX amžiuje, teigė M. Kluonis, bent iki 1990 metų istorinių šaltinių apie LGBTQ+ Lietuvos istoriją praktiškai nėra. Daugiausia iki tol šaltinius sudaro teismo bylos, mat sovietmečio Lietuvoje už homoseksualius lytinius santykius tarp vyrų grėsė baudžiamoji atsakomybė.
Be to, pavyko aptikti ir pasakojimus apie vieno iš Lietuvos disidento teismo procesą. „Internete teigiama, kad jis buvo apšmeižtas, o realiai tai „Tiesa" spausdino straipsnius, kad neva jis tvirkino jaunimą ir buvo homoseksualus. Šiuo atveju, kalbant apie LGBTQ+ istoriją, svarbu pabrėžti, kad dažnai nežinome, jog ir tarp Lietuvos disidentų buvo homoseksualių žmonių. Yra kilęs klausimas, ar tarp Lietuvos partizanų galėjo būti homoseksualių vyrų. Pamenu, vienoje diskusijoje dalyvavo ir Laurynas Kasčiūnas. Jį toks klausimas gana šokiravo. Bet realiai taip. Nes buvo įvairiais laikotarpiais homoseksualių žmonių, turėjusių įvairias pažiūras", – sakė M. Kluonis.
Jarmo.net pavyko išsiaiškinti, kad 1978 m. liepos 16-osios sovietinės propagandos ruporu tapusio leidinio „Tiesa" numeryje buvo aprašytas Viktoro Petkaus teismo procesas.
M. Kluonis pažymėjo ir faktą, kad jau 1991 metais, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, siekta dekriminalizuoti homoseksualumą – tai ragino padaryti LGBTQ+ aktyvistai. Tiesa, homoseksualumas dekriminalizuotas tik 1993 metais.
Be to, M. Kluonis teigė savo tekste nagrinėjęs ir politiko Andriaus Kubiliaus pasisakymus, elgesį. 1992 metais A. Kubilius pasiūlė priimti homoseksualizmo kontrolės įstatymą esą taip ribojant AIDS plitimą. Be to, dar vienas politikas Algimantas Salamakinas pareiškė, jog seksualinėms mažumoms neleidžiama kandidatuoti savivaldybių tarybų rinkimuose, todėl partijoms negresia išmirimas nuo AIDS.
Pasak M. Kluonio, nuolat siejant homoseksualumą su AIDS, 1991-aisiais visuomenėje buvo skleidžiami gąsdinimai. Konservatoriai, anot politologo, tapo pirmieji, kurie ėmė reikalauti uždrausti nepilnamečiams teikti informaciją apie LGBTQ+.
Politologas teigė, kad dalis politikų šiomis dienomis siekia, jog jų homofobinės politinės nuostatos būtų pamirštos.
„Šie politiniai momentai nueina į užmarštį, o Lietuvoje nėra populiarus memuarų žanras, todėl neturime LGBTQ+ žmonių memuarų, kuriuose būtų galima papasakoti apie tuos laikus. Be to, mažai kas analizuoja ir esamus šaltinius, dėl to nematome ir atgarsių sukėlusių įvykių, kaip, pavyzdžiui, pirmo homoseksualaus ambasadoriaus paskyrimas Lietuvoje", – sakė M. Kluonis.
Politologas teigė, kad dar viena politikė Rasa Juknevičienė Lietuvai svarstant homoseksualių asmenų diskriminacijos panaikinimo klausimą, šią temą pavadino propagandine ir teigė, jog neva taip Lietuva yra puolama.
Jis paragino analizuoti archyvus, žiniasklaidos tekstus, kurie pasirodė tuo laikotarpiu. Taip įvykiai gali būti surenkami ir nepamirštami.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net