Pasibaigus karantinui, jauni žmonės grįžo į labai dinamišką, kupiną informacijos ir žinių pasaulį. Visgi, kai kuri informacija dar vis liko sunkiai pasiekiama. Lytiškumo ugdymas – tema, vis dar apipinta mitais ir nuostatomis, tačiau labai įdomi ir aktuali jauniems žmonėms. Tai – nuoseklus ir ilgas procesas, siekiantis, ugdyti saugią, sveiką ir savimi pasitikinčią asmenybę.
 |
| Asociatyvi Arthur Krijgsman/Pexels nuotr. |
Lina Januškevičiūtė, manoteises.lt
Įvairovės ir edukacijos namų mokymų vedėja
Kaip lytiškumo ugdymas siejasi su sveikos ir saugios asmenybės ugdymu?
Lytiškumo ugdymas – tai gyvenimo įgūdžių ugdymas jauniems žmonėms, kurie vėliau šiuos įgūdžius taiko ir suaugę(-usios). Tai reiškia, jog mes visi ir visos gimstame neturėdami „savaime suprantamų“ įgūdžių (pvz., priimti savo kūną, suprasti, kaip jis keičiasi, suprasti, kad jis vertingas, priimti kitą, suprasti, kas yra tinkami / netinkami prisilietimai, savo kūno saugumas, kaip kurti sveikus ir lygiaverčius santykius) ir juos būtina ugdyti, kad augtų savimi pasitikintys, kritinį mąstymą turintys jauni žmonės, kurie kurs ir išlaikys sveikus ir lygiaverčius santykius. Žinoma, svarbu, kad temos ir pasirinkta kalba būtų pritaikyta pagal amžių, tad jeigu su mažais vaikais mes galime kalbėtis paprasčiau, atsakyti tik į tai, ko klausia, tai su vyresniais paaugliais jau galime leistis į diskusijas, nagrinėti reiškinius iš įvairių pusių, duoti erdvės jų idėjoms, mintims, priimti nuomonių įvairovę, reflektuoti. Tai leidžia jauniems žmonėms gauti patikimos informacijos, augintis suvokimą apie atsakomybę, apgalvotus sprendimus, ugdyti savarankiškumą pačiose jautriausiose ir intymiausiose temose. Taip pat jauni žmonės siekia suprasti, kaip veikia pasaulis, mokytis brėžti ir atpažinti ribas. Šios žinios ir įgūdžiai yra puiki prevencinė žalingų santykių, seksualinio priekabiavimo, savižudybių paplitimo, patyčių, smurto lyties pagrindu priemonė. Lytiškumo ugdymas saugioje erdvėje užtikrina jaunų žmonių supratimą apie svarbias temas ne iš nepatikrintų internetinių šaltinių ar kiemo draugų(-ių), tačiau iš patikimų suaugusių žmonių, kuriais jis ar ji pasitiki.
 |
| Lina Januškevičiūtė | manoteises.lt nuotr. |
Su kokiu lytiškumo ugdymu susiduriame?
Lytiškumo ugdymas yra įvairus – tikrai kuo toliau, tuo daugiau mokyklų ryžtasi nagrinėti šias jautrias ir be galo svarbias temas, pedagogai(-ės), švietimo pagalbos specialistai(-ės) stiprinasi ir ugdo naujus gebėjimus kalbėti(s) lytiškumo temomis, užtikrina, kad mokiniai gali gauti patikimą, amžiui pritaikytą ir jų poreikius atliepiančią informaciją. Žinoma, kai kur lytiškumo ugdymo įgyvendinimas sekasi sunkiau, galbūt mokyklų bendruomenės yra mažiau pasiruošusios imtis temų, galbūt ne visuomet turi įrankių, metodų, kaip jas nagrinėti. Vis dar labai gajūs įvairūs mitai ir nuostatos bei netikra informacija, kuria vadovaujasi nemaža dalis (ne)formalaus ugdymo įstaigų bendruomenių. Labai gaila, kad tokiu atveju paliekame temas, kurios nuolat vyrauja jaunų žmonių gyvenimuose, tiesiog sklandyti ore, paliekame jas neatsakytas arba jas aptariame vadovaudamiesi(-os) neapykantos kupina ir tikrovės neatitinkančia informacija. Tai niekaip neprisideda prie jaunų žmonių sveikos asmenybės ugdymo, tačiau atvirkščiai – skatina susipriešinimą, patyčias, kitų nepriėmimą.
 |
| Asociatyvi Roxanne Minnish/Pexels nuotr. |
Kokie didžiausi iššūkiai atsiranda kalbantis lytiškumo temomis?
Vienas pagrindinių iššūkių – žinių trūkumas apie lytiškumo ugdymą. Išankstinės nuostatos ir, neretai, baimė ir gėdos jausmas užkerta kelią į atvirą lytiškumo temų nagrinėjimą ir jo naudos parodymą. Žinoma, svarbu paminėti, kad kai tėvai, pedagogai(-ės), švietimo pagalbos specialistai(-ės) yra supažindinami su temomis, mokinių poreikiais, tuomet ši tema iš mistinės ir nesuprantamos virsta ta, kuri visuomet yra šalia mūsų ir ypač šalia jaunų žmonių. Dažnai didelę dalį susipriešinimo skatina ir tie(-os), kurie nėra praktiškai susidūrę(-usios) su lytiškumo ugdymo temomis, nedirba su jaunais žmonėmis ir negirdi jų poreikių arba poreikį interpretuoja per savo prizmę. Dar vienas iššūkis būna tuomet, kai lytiškumo ugdymą labai suprimityviname ir paliekame tai vienos – dviejų temų ugdymu, tačiau temų yra daugybė ir jose jauni žmonės gyvena kasdien – tiek socialiniame, tiek virtualiame gyvenime. Tad kartais noras nekalbėti, slėpti, prigalvoti įvairiausių draudimų, vietoje to, kad ugdytume kritinį mąstymą gali pasiekti priešingą nei tikėtasi rezultatą.
Tad koks lytiškumo ugdymas turėtų būti?
Nėra vienintelio atsakymo, koks lytiškumo ugdymas turėtų būti. Turime suprasti, kad visos ir visi kartu augame šiose temose ir jų pristatyme jauniems žmonėms. Dažnai lytiškumo ugdymas gali būti suprantamas kaip vieno susitikimo ugdymas, tačiau norint užmegzti geresnį ryšį, skirti laiko diskusijoms, klausimų uždavimui ir atsakymams į juos, temų nagrinėjimui, apskritai jaukiam buvimui šiose temose – reikalingi tęstiniai, bent trijų kartų susitikimai su ta pačia grupe. Nuoseklumas ir kartojimas yra vienintelis būdas, padedantis užtikrinti ne tik informacijos gavimą, bet ir jos supratimą ir įsisavinimą. Žinoma, ne visuomet yra galimybė turėti tęstinius užsiėmimus, tad tokiu atveju svarbu suprasti, kokia tema yra svarbi klasei (atsižvelgiant į jaunų žmonių poreikius) ir tuomet apimti tik ją – tokiu būdu yra didesnė tikimybė, jog tema bus išnagrinėta ir atsakyta didžioji dalis neraminančių arba dominančių klausimų. Reikia nepamiršti, jog lytiškumo ugdymas yra procesas, tad kartais gali įvykti taip, jog klasei prie įvairių temų reikia ilgesnio priėjimo, įvado, tad per vieną kartą gali nieko ir neįvykti, temos gali likti ir neaptartos, nes yra visai kitokių klausimų, kurie svarbūs konkretiems jauniems žmonėms. Bet kokiu atveju negalime nuleisti rankų ir palikti šių temų „sklandyti ore“. Taip pat skatiname remtis informacija, kuri yra patikrinta, užtikrinti aplinką be lyčių stereotipų, reaguoti į visus komentarus, skatinti priėmimą ir palaikymą, negėdinti ir nekaltinti jaunų žmonių, o verčiau sukurti aplinką, kurioje jie ir jos ne tik gali išreikšti savo jausmus ir emocijas, bet kartu išsakyti savo nuomonę, nesutikti, nagrinėti temas, klausti ir gauti atsakymus bei jaustis, jog juos ir jas priima kaip lygiaverčius asmenis.
Straipsnis yra projekto „Lytiškumo akademija“, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo, dalis.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net