Homofobija lemia nuostolius tiek valstybei, tiek verslui, kuris įdarbina LGBTQ+ darbuotojus, rodo įvairūs tyrimai, skelbia LRT radijo laida „PIN kodas“.
 |
| freepik.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Teigiama, kad nepriimanti aplinka yra viena pagrindinių LGBTQ+ bendruomenės emigracijos iš Lietuvos priežasčių. Tokie praradimai, kai Lietuvoje ir taip mažėja gyventojų, tampa itin skaudūs. Dalis specialistų teigia, kad homofobijos nuostoliai gali siekti milijonus eurų.
Ekonomistas Rimvydas Baltaduonis teigia, kad sunku įvertinti, kiek valstybei kainuoja emigruojančių LGBTQ+ žmonių netektys, kadangi tikslus šios bendruomenės emigracijos mastas nėra žinomas. „Bet yra makroekonominių studijų, kurios bando vertinti tai žvelgiant į bendras tendencijas ir makroekonominius rodiklius. Pasaulio banko studija rodo, kad maždaug 1-2 proc. BVP netenkama, kai neužtikrinamos LGBTQ+ žmonių teisės. Homofobijos apraiškos mažina ekonominį augimą. Tai paliečia visus“, – sakė jis.
Anot R. Baltaduonio, LGBTQ+ darbuotojų emigraciją iš Lietuvos galėtų pristabdyti Partnerystės įstatymas, tačiau kol kas jis dar nėra priimtas.
 |
| freepik.com nuotr. |
Pašnekovas teigė, kad kai kurios kompanijos, vertindamos plėtros galimybes Lietuvoje, analizuoja ir homofobijos aspektus.
Pasak jo, vienos įmonės atstovai susitiko su buvusio premjero Sauliaus Skvernelio komanda, „Investuok Lietuvoje“ atstovais, LGBTQ+ bendruomene. Įmonė aiškiai įvardijo, kad Lietuvoje nėra palanki aplinka LGBTQ+ darbuotojams. „Tačiau jiems padarė įspūdį tai, kad Lietuva kaip šalis pasirengusi žengti į priekį, mėgina sukurti įtraukesnį gyvenimą LGBTQ+ asmenims. Įmonė nusprendė padalinį atidaryti“, – sakė R. Baltaduonis
Jis teigė, kad LGBTQ+ bendruomenei nepalanki aplinka iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti ne tokia ir bauginanti, kadangi LGBTQ+ asmuo kone jau pripratęs nesidalinti informacija su kolegomis, slėpti savo seksualinę orientaciją. „Bet laikui bėgant pasirodo juokeliai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nekalti, negalėjimas kalbėti atvirai apie savo šeimą, kaip tai daro kiti kolegos, negalėjimas kalbėti apie savo mylimą žmogų, kur praleidi savaitgalius, galų gale, ir tiesioginė diskriminacija, kurią gali matyti, kai kiti kolegos priima sprendimus klientų arba darbuotojų atžvilgiu, demotyvuoja žmones“, – kalbėjo ekonomistas.
 |
| freepik.com nuotr. |
Pasak jo, demotyvacija lemia produktyvumo mažėjimą. „Tai atsiliepia įmonės veiklai, o drąsesni žmonės ryžtasi priimti kardinalius sprendimus palikti įmonę arba net šalį“, – sakė R. Baltaduonis.
Kai kurie tyrimai rodo, kad homofobiškoje aplinkoje dirbančio asmens našumas sumažėja 30 proc.
Anot ekonomisto, kompanijų vadovai vis labiau suvokia, kad trūkstant gerų specialistų ir savo srities profesionalų, diskriminacija tik dar labiau kiša koją pačiam verslui.
„Medžioklė dėl talentų labai svarbi. Vis labiau ir labiau darbdaviai supranta, kad reikia kurti įtraukią kultūrą. Tai, žinoma, liečia ne tik LGBTQ+ asmenis, bet ir kitas diskriminuojamas grupes. Įtraukti kultūra padeda pritraukti talentus, juos išlaikyti“, – sakė ekonomistas ir pabrėžė, kad LGBTQ+ asmenų priėmimas kompanijose vis labiau jaučiamas ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir mažuose miesteliuose.
R. Baltaduonis teigia, kad darbuotojas turi jaustis patogiai: nesijausti priverstas nuolat meluoti, apgaudinėti, išgalvoti netikras istorijas apie šeimą. „Kai žmogus neturi leisti energijos šiems pašaliniams dalykams, jis produktyvesnis, sukuria didesnę vertę kompanijoms. O tyrimai rodo, kad įvairių žmonių turinčios komandos gali priimti žymiai geresnius sprendimus“, – pabrėžė pašnekovas.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net